„Sakome smurtui – Ne“

„Sakome smurtui – Ne“. Štai toks šūkis nuo pat ryto skamba Jurbarko  r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Čia vyksta Jurbarko rajono savivaldybės ir Tauragės moters užimtumo ir informavimo centro organizuota tarprajoninė konferencija – akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą PRIEŠ MOTERIS“.

Moters darbas – dvi pamainos

Viena iš pagrindinių konferencijos organizatorių,  Nijolė Meilutienė, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro/ specializuotos pagalbos centro direktorė pristatydama pranešimą „Lygios galimybės – pelninga investicija“ kalbėjo apie vis dar šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančius stereotipus, kad „vyras yra medžiotojas, o moteris namų šeimininkė“, kurie laužomi palengva ir dažnai perkeliant tą griovimo procesą ant moters pečių. Norėdamos prisidėti prie bendro namų biudžeto, moterys dirba kartu su vyrais, tačiau uždirba maždaug 15 proc. mažiau nei tą patį darbą atlikdami vyrai, o grįžusios namo tampa namų šeimininkėmis, prailgindamos savo darbo dieną dar keliomis valandomis. Tyrimais nustatyta, kad moteris namų veikloje dirba 2-4 valandomis ilgiau nei sutuoktinis. Atsakomybė už namų ruošą ir vaikų priežiūrą dirbtinai pagal minėtus stereotipus permetamas jai. Paskaičiuota, kad tiek prieš 50 metų, tiek dabar moteris namų ūkio ruošai skiria tiek pat laiko – vadinasi, net ir dirbdama visą darbo dieną ji po darbo ir toliau atlieka „namų šeimininkės“ vaidmenį. Lyčių ekonomikos tyrėjai konstatuoja, kad moterų indėlis į ekonomiką tik didėja, tačiau pareigų pasiskirstymas šeimoje keičiasi labai palengva. Vis dar daug moterų dirba dviejose pamainose – darbe ir namų ūkio veikloje.

Patiria smurtą ir ne visada jį atpažįsta

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjas – konsultantas Mažvydas Karalius pabrėžia, kad moterys ne tik dirba ilgiau, bet ir patiria šeimoje daugiau smurto nei vyrai. 2017 metų Policijos departamento duomenimis, registruotas 47941 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įtariamieji vyrai sudarė 91 proc., moterys vos 9 proc. Nukentėjusių moterų – 77 proc., vyrų 23. Šie skaičiai rodo, kad moterys patiria daug smurto savo šeimose, ir dažnai yra kaltinamos pačios išprovokavusios tokį sutuoktinio elgesį. Palikti vyro nesiryžta dėl stereotipų ir aplinkos požiūrio, kai trūksta palaikymo ir skatinimo apsispręsti.  Smurto atvejų būtų užfiksuota dar daugiau, jei visuomenė gebėtų atpažinti visas smurto rūšis. Dauguma supranta tik vieną – fizinę smurto rūšį. Psichologiniai smurtavimai dar lieka atskirtyje. Kai pasakoma, kad moteriai per veidą trenkė sutuoktinis, visuomenė jį pasmerkia – fizinis skausmas sąlygoje supratimą, kad tai yra neleistina, tačiau, kai vyras draudžia moteriai dirbti, riboja jos laisvalaikio praleidimą – smurtu laiko tik nedidelė dalis gyventojų.

Apie smurto rūšis, kaip atpažinti, kur kreiptis, ieškoti pagalbos nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje, skaitykite artimiausiuose „Mūsų laiko“ numeriuose. Informaciją papildysime ir internete. Ta tema konferencijoje pasisakė ir Jurbarko apylinkės prokuratūros atsovai, ir Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.