Rusų propagandai tarnauja ir sovietinių karių kapinės (PAPILDYTA)

Rusijos ambasados pinigais tvarkomi sovietinių karių kapai Jurbarke nėra nekaltas žaidimas ir turi kur kas gilesnę prasmę. Rusų propagandą stebintys ir analizuojantys specialistai pastebi, kad po kiekvieno tokio kapų tvarkymo žuvusiųjų sovietinių karių skaičius ten padaugėja. Kodėl? Apie tai (ir dar daugiau) penktadieniniame „Mūsų laiko“ straipsnyje – skelbiame interviu su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės specialistu Karoliu Zikaru.

Jurbarkietis Vytautas šypsosi, kad internetu žaisdamas šachmatais su rusais atrado būdą juos išmušti iš vėžių. „Jiems parašau „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“)“, - šypsojosi. Sako, kad vieni varžovai į tokius žodžius dažniausiai nieko neatsako, o jei atsako – tai visada piktai, dažniausiai įžeidimais. „Mane išvadina fašistu, kad lietuviai amerikiečių tarnai, kad Ukrainos kaip valstybės niekada nebuvo, kad ji visada buvo Rusijos dalis, kad Obamos rankos kruvinesnės už Putino“, - pasakojo vyras. Rusai jam aiškina, kad Amerika bando atimti iš jų žemes, kad rusams nieko kito nelieka, nes NATO plečiasi į Rusijos pusę. Pasakoja, kad vadovaujant Jelcinui, Rusijoje buvo betvarkė, kad būtent Putinas prikėlė Rusiją, aiškina, kad yra amerikiečių ir arabų sąmokslas, kad nukritusios naftos kainos, kadaise buvusios aukštos. Vytautas pripažįsta, kad jis tokią diskusiją su rusais bando užvesti ne tik dėl to, kad jie žaisdami šachmatais pradėtų daryti klaidas. Jurbarkietis tikina, kad nori su jais padiskutuoti ir taip atvesti į protą. „Bet tai daryti yra beviltiška. Jie aklai tiki tuo, ką sako. Aiškina, kad myli Putiną, Rusiją ir Staliną“, - kalbėjo Vytautas.

Rusų visuomenė jau „apdirbta“

Rusai transliuoja tą nuomonę, kuri jiems įkalta į galvą.Taip sako propagandos specialistai. „Rusijoje situacija labai sudėtinga. Pats darbas dirbamas nuo 2000 metų. Jų visuomenė suformuota. Visos žiniasklaidos priemonės paimtos iki 2005 metų – tapo valstybinės, valdomos per statytinius neva verslininkus. Viskas kontroliuojama ne šiaip, o tikslingai dirbama formuojant Rusijos visuomenės nuostatas, nuotaikas ir supratimą. Ir tas darbas, deja, jau padarytas. Ir artimiausiu metu, manau, kad tokios nuotaikos ten ir išliks, deja“, - „Mūsų laikui“ sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės specialistas Karolis Zikaras. Ta pačia tema jis prisiminė vieną istoriją, kurią jam papasakojo pažįstamas. K.Zikaras pasakojo, kad Vilniuje verslo reikalais lankėsi verslininkas iš Rusijos. Kadangi turėjo laisvą dieną, jam pasiūlė pasivaikščioti po Vilnių. Iš pradžių svečias spyriojosi, norėjo mieliau viešbutyje pasilikti, bet galiausiai persigalvojo. „Rusas nedrąsiai jautėsi Vilniuje, bet pavažinėjęs suprato, kad čia viskas tvarkoje, ir prekybos centrų yra, miestas gražiai atrodė. Įsidrąsinęs pasakė, kad čia visai ne tokį vaizdą tikėjosi pamatyti. Jis manė, kad viskas bus sugriuvę, vaikšto žmonės ginkluoti gatvėmis ir, jei išgirsta žmogų kalbantį rusiškai, – tuoj pat nušauna. Tikino, kad įsivaizdavo Lietuvą. Paklaustas, kodėl taip galvojo, tikino, kad taip rašo jų laikraščiai ir rodo televizorius daug metų. Jie taip ir žino, kad čia gyvena kažkokie fašistai, kad viskas sugriuvę, nes ES čia viską sunaikino, o sako, žiūriu, kad čia geriau gyvenate už mus Rusijoje. Tai daroma, o kodėl? Kodėl tokios nuostatos, tokia informacija apie mus formuojamos? Manau, kad bandoma rusų tautoje priešiškumą mums suformuoti tam, kad mes būtume priešai ir, jeigu reikės su mumis kariauti, kad nekiltų klausimų, kodėl kariauti“, - kalbėjo K.Zikaras.

Skelbiame visą „Mūsų laiko“ interviu su K.Zikaru apie Rusijos propagandą ir jos apraiškas Lietuvoje ir Jurbarko rajone.

Jurbarko rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, ko gero, 30-mečiai ir jaunesni nemoka rusų kalbos. Vieni sako, kad gerai, nes jų neveiks rusų propaganda, o kiti sako, kad priešo kalbą būtina žinoti. Kas teisūs?

Tai dviprasmiškas dalykas. Bet pirmiausia reikia pakalbėti apie tai, kad Rusija turi tam tikrų interesų Lietuvoje. Jai mūsų valstybės vakarietiška orientacija nepatinka. Rusija norėtų įtraukti Lietuvą į savo įtakos sferą ir, be abejo, tam ji stengiasi pakeisti mūsų gyventojų mąstyseną ir elgseną. Tam naudojamos įvairios informacinio poveikio priemonės, pradedant kultūriniais produktais, baigiant politine informacija.

Interesų Rusija turi visoje posovietinėje erdvėje, nes yra deklaravusi oficialiuose dokumentuose, 2012 metų Rusijos Federacijos nacionalinėje saugumo koncepcijoje, kad jų pagrindinis užsienio politikos prioritetas yra posovietinė erdvė. Įsivaizduokite, jei ruošiami informacinio poveikio produktai posovietinei erdvei, tikimasi, kad yra daug žmonių, kurie dar moka rusų kalbą. Ir galima daryti tokius pat produktus visai posovietinei erdvei. Jeigu didesnė kurios šalies gyventojų dalis jau nebesupranta rusiškai, vadinasi, tie produktai bus nebepaveikūs, todėl didėja tokių produktų paruošimo laikas, išlaidos, nes reiškia išversti ir t.t. Kalbos mokėjimas – ne tik jos mokėjimas, bet ir kultūros supratimas, todėl žmogus, kuris gali originalo kalba žiūrėti rusiškus filmus, suprasti, kas dainuojama, jis žino tam tikrus kultūrinius kodus. Visi juokai, tos žvaigždės pažįstamos, ir per tai juos galima veikti. O jeigu žmogus nebežino tos kultūros, tuos produktus reikia pritaikyti. Tai reikalauja daug daugiau laiko ir išlaidų. Bet jie vis tiek tai daro. Tie žmonės, kurie nemoka rusų kalbos, jie nėra visiškai apsaugoti nuo to poveikio, nes tokiems yra sukuriami produktai, kurie išversti į lietuvių kalbą, pritaikomi mūsų jaunimo kultūros supratimui, bet tai jiems padaryti sunkiau.

Ar pastebite, kad rusų propaganda ar jūsų vadinamos internetinės brigados domėtųsi ir veiktų tokiuose rajonuose kaip Jurbarkas, kur mažai rusakalbių gyventojų. Ar jiems rūpi tik respublikinė žiniasklaida?

Manau, kad regioninė žiniasklaida yra padidinto dėmesio centre - tiek Rusijos specialiųjų tarnybų, tiek organizacijų, kurios užsiima tomis informacinėmis operacijomis. Tradiciškai žmonės gal net labiau pasitiki savo miesto, rajono spauda, nes yra toks supratimas, kad čia arti mūsų, mūsų spauda. Jei respublikiniame lygyje gali būti galbūt to ar ano, manoma, kad mūsiškoje spaudoje tikrai negali būti tos rusiškos propagandos. Jei neklystu, dar praėjusiais metais Valstybės saugumo departamentas buvo paviešinęs ataskaitą, kad, jų duomenimis, iš Rusijos ambasados pusės bus bandoma aktyviau veikti per regioninę Lietuvos žiniasklaidą. Buvo tų veikimo pavyzdžių, berods, Tauragėje. Buvo bandoma kontaktuoti su žurnalistais, kad būtų pateikiama ta informacija, kurios paprašys Rusijos ambasados darbuotojai. Štai ir pavyzdys. Ar dabar bandoma tai daryti, neturiu tokių duomenų. Negaliu pasakyti.

Rusijos ambasados pinigais tvarkomi tarybinių karių kapai Jurbarke. Kaip vertinti tą veiksmą – tai normali praktika, kad jie rūpinasi savo žuvusiais kariais ar tuo jie siekia kažko daugiau?

Jei šalis rūpinasi savo karių kapais, savaime normalus dalykas. Pagal tarptautinę teisę tai ir turi būti daroma. Klausimas yra tik, kaip tai daroma. Reikėtų pradėti nuo to, jei kalbėsime ypač apie Antrojo pasaulinio karo laikų kapus, šis karas Rusijoje vadinamas Didysis tėvynės karas. Jis užima nepaprastai svarbią vietą toje bendroje Rusijsos imperinėje mitologijoje ir ideologijoje. Dabartinė oficiali Rusijos valdžia ir dauguma jos gyventojų suvokia šį karą kaip žūtbūtinę kovą, kurią laimėjo rusų žmonės ir išgelbėjo faktiškai visą pasaulį nuo fašizmo ir naiczmo pavojaus. Tas Antrojo pasaulinio karo mitas padeda jiems save suvokti kaip didžiąją valstybę, kaip pasaulinę galią, ir tai labai svarbu suvokiant savo vietą pasaulyje ir motyvuojant Rusijos gyventojus tolimesniems veiksmams. Todėl tas mitas labai svarbus. Be to, kadangi tas pats žodis fašizmas, nacizmas yra labai blogas, Rusijos žiniasklaidos priemonės, siekdamos sukurti mūsų kaip valstybių, turinčių neigiamą atspalvį, jos eskaluoja tokius dalykus, kad pas mus atgimsta nacimas. Yra visokių rašinių Rusijos spaudoje, TV reportažų apie tai, kad pas mus siautėja nacistai, žygiuoja paraduose, skriaudžia rusakalbius. Skleidžiama melaginga informacija. Mes, gyvendami Lietuvoje, to nepastebime. Jei yra neonacistinių pažiūrų jaunimo, jo nėra tiek ir daug, tačiau piešiamas vaizdas, kad čia vos ne visi tokie. Būtent viena iš to apraiškų, ką daro fašistuojantis jaunimas, neva, pas mus jie niekina jų Didžiojo tėvynės karo metu žuvusių jų karių kapus. Aiškinama, kad tai vienas iš požymių, kuris parodo, kad nacizmas atbunda. O jei neonacizmas atbunda, su jais reikės kažką daryti. Ką daryti - galime pasvarstyti, ką jie su mumis dėl to norėtų padaryti.

Iš esmės kapų tvarkymas labai svarbus. Jie tiek dėmesio tų žuvusių žmonių kapams pačioje Rusijoje neskiria. Daug dėmesio tokiems kapams jie skiria čia, tokiose šalyse. Tai yra tartum tos kovos elementas. Jie stengiasi apginti tą savo priesaką. Čia labai archaiška samprata. Žmonės jau nuo seniausių laikų manė, kad jeigu jų gentainiai kažkur palaidoti, tai yra pretenzija į tai, kad čia yra jų žemė. Tos suvokimas egzistuoja. Be to, tai yra tos kovos su nacizmu simbolis.

Jei paanalizuoti jų spaudą, tai dažnai deklaruojama, kad Antrasis pasaulinis karas dar nepasibaigė, nes atgimsta tas neofašizmas, ir kad ideologinėje plotmėje tas karas tebevyksta. Tie kapai yra tos kovos simboli, o rūpinimasis jais – viena iš kovos priemonių. Raudonosis armijos karių kapinės yra tartum fortai, tvirtovės toje priešiškoje teritorijoje.

Ir kas įdomu, dabar mes nesusižiūrime, ką jie daro betvarkydami tuos kapus. Aš turiu informacijos, kad neretai jie siekdami padidinti tų kapų svorį, netgi didina tų palaidotųjų skaičių. Ir kasmet žuvusiųjų skaičius didėja – kažkokiu būdu jis dauginasi. Tvarkydami kapines turėtų formaliai paryškinti užrašus, šluoti lapus, o jie paima ir pakeičia tuos ankapius ir iškala daugiau pavardžių nei buvo. Tokie dalykai vyksta.

O jei atvažiuos iš Rusijos ambasados ir sakys, kad vėl nori pagražinti tus kapus. Ką turi daryti, kaip reaguoti rajono valdžia ir kitos atsakingos institucijos?

Reikalingas ir piliečių budrumus, ir savivaldybės neturi pro pirštus žiūrėti, nes tai nėra žaidimas. Kaip jau sakiau, tie veiksmai turi pakankamai gilią prasmę. Ir būtinas institucinis požiūris. Mūsų paveldosaugininkai turėtų susigalvoti teisinius veikimo būdus, kaip reguliuoti tuos dalykus. Na tikrai negalima ir nereikia neleisti Rusijos ambasadai rūpintis tais kapais, tačiau tą procesą reikia kontroliuoti, kad visa tai neperžengtų sveiko proto ir tiesos ribų. Neleisti manipuliuoti tais dalykais.

Jurbarko rajono savivaldybė bendradarbiauja su Niemano savivaldybe (Rusija). Dalyvauja įvairiuose projektuose – yra abipusė ekonominė nauda. Bet ar nėra taip, kad iš tos draugystės mums daugiau žalos nei naudos – jie gali mumis pasinaudoti, labiau paveikti, o ne mes juos.

Negalima atsiriboti. Tarp mūsų šalių yra įtampa ir priešprieša, ji pasireiškia informacinio karo priemonėmis. Esame šiokio tokio karo situacijoje su Rusija. Bet manau, kad tai nėra priežastis visai nebebendrauti. Reikia neprarasti budrumo. Kai tu žinai, ko gali tikėtis, eini į tuos kontaktus atitinkamai nusiteikęs. Nieko blogo, kad vyksta toks miestų bendradarbiavimas. Tiesiog reikia žinoti, kad gali būti bandoma juos išnaudoti kitiems tikslams nei išoriškai pateikiama. Žodžiu, reikia neprarasti budrumo, laikytis savo pozicijos ir nepataikauti toms jų imperialistinėms nuotaikoms. Turėti savo poziciją ir jos laikytis, ir tas nepadarys žalos.

Jurbarke europiniais pinigais atkuriamas Vasilčikovų, iš esmės okupantų, dvaro gyvenimas. Organizuojami renginiai tam dvaro gyvenimui atkurti, šventės. Gal reikėtų labiau puoselėti kitokią, pvz., LDK, istorijos momentus, o ne okupantus. Kaip manote?

Mano asmenine nuomone, pirmiausiai reikėtų rūpintis tuo paveldu, kuris simbolizuoja mūsų valstybingumą, kultūrą. Kita vertus, paveldas yra paveldas. XIX a. okupantų dvarai irgi turi tam tikrą istorinę vertę, buvo tokia istorija. Bet manau, kad tuos renginius būtų galima pakreipti kita linkme. Būtų klaidinga aklai žavėtis, kaip gyveno tie rusų dvarininkai, bet būtų galima tame kontekste papasakoti apie spaudos draudimą, apie mūsų kovą su carine okupacija. Tuos objektus irgi galima išnaudoti pozityviai. Bet pirmiausiai reikia rūpintis tuo, kas tikrai mūsų.

Propagandos tikslas – palaužti norą ginti valstybę

Propaganda plauti smegenis pigiau nei užmėtyti bombomis. “Kalbant bendrai apie informacinį karą ir piliečių laikyseną, kovoti su propaganda tomis pačiomis priemonėmis, kurias jie sau leidžia naudoti, mes negalime ir neturime to daryti. Mes kaip demokratinė valstybė turime remtis tiesos kriterijumi. Labai svarbu informuoti visuomenę, kad tai daroma. Kodėl tai daroma apskritai?

Jei turi šalia šalį, kur turi savo kažkokių interesų, tu gali ją užpulti. Bet Lietuva NATO narė, tai padaryti keblu, o ir šiaip kariauti yra brangu. Reikia daug maitinti kariuomenę, deginti tonas degalų, bombos kainuoja. Daug pigiau paveikti žmones tuo informaciniu būdu. Tam tikra prasme iš anskto palaužti tų žmonių norą ginti savo valstybę. Dėl to bandoma diskredituoti tą valstybės idėją, aiškinti jiems, kad kitokia santvarka daug geresnė nei jūs turite, kad jūsų valdžia bloga, kad jūsų istorija nieko verta, ir kad jei prisijungtumėte prie didžiosios Rusijos, būtų daug geriau. Tais laikais, kai būdavo monarchijos, karaliai, užtekdavo paveikti patį karalių – apstatyti jį įtakos agentais ir paveikti jo sprendimo priėmimo procesą, kad jis priimtų sprendimus, naudingus ne jo šaliai, o kitai. Dabar gyvename demokratijoje, ir visi einame į rinkimus ir renkame šalies politines jėgas, kurios priima tuos šalies sprendimus. Todėl tas taikinys esame mes visi. Mus visus bandoma vienaip ar kitaip paveikti. Tas darbas truputėlį primena reklamos industriją. Visų ta pačia informacija nepaveiksi, nes visi per daug skirtingi. Visiems jiems kuriamos atitinkamas produktas, kuris juos paveiktų. Tikslas iš esmės tas pats – pakeisti elgseną. Pavyzdžiui, kad eitumėte į rinkimus ir išrinktumėte ne tą partiją, kuri jums anksčiau patiko, bet kitą. Manau, kad pats svarbiausias dalykas yra švietimas. Gyvename informacijos pertekliaus laikais, kai jos yra daug, o mes su ja nemokame elgtis ir žymiai daugiau būdų mus paveikti“, - kalbėjo K.Zikaras.

Propagandą demaskuojančios laidos

K.Zikaras pasidžiaugė, kad Lietuvos televizijose daugėja propagandą demaskuojančių laidų, tokia kaip Algio Ramanausko “Siaubo kambarys” per InfoTV arba “Karalius nuogas” per Lrytas.lt.