Rolandas Paksas. Iki tikros demokratijos atstumas yra gerokai ilgesnis negu iki Briuselio

„Kai kalbama apie demokratiją Europos Sąjungoje arba apie demokratiją Lietuvoje, šiuose žodžiuose nėra turinio, tik forma. Tikros demokratijos nei ten, nei čia iš tiesų nėra. Keiksmai ir patyčios viešojoje erdvėje anaiptol nėra demokratija. Iki tikros demokratijos atstumas yra gerokai ilgesnis negu iki Briuselio“, - susitikime su jurbarkiečiais sakė Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas. Lankydamasis Jurbarke europarlamentaras susitiko su rajono savivaldybės vadovais, Girdžiuose apžiūrėjo šv. Marijos Magdalietės bažnyčią, bendravo su šios parapijos klebonu Sauliumi Pavalkiu, susitikime su Jurbarko bendruomene diskutavo apie Lietuvos ir Europos Sąjungos ateitį.

Autentišką medinę Girdžių bažnyčią europarlamentarui aprodęs kunigas S. Pavalkis apgailestavo, kad Dievo mokymas šiandien pernelyg orentuojamas ne į dvasinius, bet į pasaulietinius dalykus.

Jam pritarė ir R. Paksas, pastebėjęs kad Bažnyčia pastaraisiais metais pernelyg taikosi būtent prie pasaulietinės valdžios, kurioje dvasingumo ir moralės dalykų lieka vis mažiau, tad ir katalikybė Europoje išgyvena tam tikrus išbandymus.

„Jei sugebėsime išsaugoti ir apginti krikščionybę kaip Europos religiją, sukūrusią Europos vertybinius pamatus, tai išsaugosime kontinentą kaip mūsų bendrą taikos ir bendradarbiavimo darinį“, - sakė R. Paksas. Bet, jo teigimu, tam reikia stipresnės ir Katalikų bažnyčios hierarchų, ir pačių tikinčiųjų pozicijos.

„Vienas užsienio prekybos centras savo reklamose kryžius nuo bažnyčių nuotraukų šalina, bet ar girdėjote kur nors dvasininkų ar tikinčiųjų protestus? Taip tikrinamos ribos, kiek mes dar pajėgūs saugoti savo religiją, kultūrą ir valstybę“, - kalbėjo R. Paksas.

Susitikime su Jurbarko rajono savivaldybės meru Skirmantu Mockevičiumi, vicemeru Sauliumi Lapieniu ir administracijos direktore Vida Rekešiene diskutuota ne tik apie ES politiką mažesnių bendrijos narių atžvilgiu, bet ir aktualias savivaldos problemas.

Mero S. Mockevičiaus teigimu, šiandien viena pagrindinių problemų yra valstybės institucijų nesusikalbėjimas tarpusavyje ir su savivalda. „Būtini sprendimai vėluoja, mes prarandame laiką ir galimus investuotojus. Kita problema – Lietuvos verslas į investicijas šalies regionuose apskritai nežiūri, o užsienio verslininkai susiduria su tam tikromis kliūtimis“, - sakė Jurbarko rajono savivaldybės meras.

R. Pakso pastebėjimu, Lietuvos verslas yra įpratęs žiūrėti kuo greitesnės investicijų gražos, todėl ilgalaikiai projektai jiems nėra patrauklūs. Pasak jo, kam investuoti į projektą, kuris atsipirks tik po dviejų dešimtemečių, kai geriau įdėti pinigus į tokį reikalą, iš kurio jie sugrįš po metų ar dviejų.

„Važiuoju pas jus Panemune ir nematau Nemune jokio laivo. Vokietijoje tai būtų nesuprantama – mes neišnaudojame galimybių kurias mums suteikia gamta. Juolab, kad tai yra puikiausias kelias pakankamai pigiam transportui nuo Kauno, kuris tuoj taps Lietuvos logistikos centru, iki Klaipėdos uosto. Blogai, kad niekas apie tai Lietuvoje negalvoja“, - kalbėjo R. Paksas.

Anot jo, problema yra tai, kad ES lėšos buvo tik „įsisavinamos“, negalvojant ir nesiekiant, kad jos kurtų pridėtinę vertę.

Apie atsakomybės stygių, negebėjimo valdyti valstybės problemas europarlamentaras kalbėjo ir Jurbarko verslo centre vykusio susitikimo su jurbarkiečiais metu.

„Jeigu jums skrendant per audros debesis ir vėjo šuorams drebinant lėktuvą, iš kabinos išėjęs pilotas pasiūlytų sėsti už šturvalo, turbūt neišdrįstumėte. Nes reikia turėti gebėjimų ir šiokių tokių įgūdžių. Tačiau „pavairuoti“ valstybę dažnu atveju imamasi pakankami drąsiai, nelabai turint ir vieno, ir kito“, - kalbėjo europarlamentaras.

Jo teigimu, būtent dėl politikų negebėjimo valdyti valstybę visuomenė vis labiau skurdinama, vis daugiau žmonių emigruoja iš Lietuvos ir vis labiau didėja socialinė atskirtis.

„Pagal naujausius statistinius duomenis ji Lietuvoje viena iš didžiausių ES. Mes ilgai buvome maitinami mitu, kad tuoj pasivysime Europą. Pavijome kainomis, bet ne atlyginimais. Tačiau iš tiesų mes tolstame nuo kitų bendrijos šalių. Jeigu per pastaruosius dešimt metų vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje padidėjo 400 eurų vienam gyventojui, tai vidutinės pajamos ES šalyse vienam žmogui per tą patį laikotarpį išaugo 800 eurų. Mes iš tiesų tolstame, o ne vejamės“, - kalbėjo politikas.

Užsakomasis straipsnis