Reikalaujama Vyriausybės laikytis pažadų miškams

Balandžio 10-ąją organizacijų, mokslininkų ir piliečių sambūrio „Girių spiečius“ atstovai susitiko su Premjeru Gintautu Palucku aptarti kritinės situacijos, susiklosčiusios dėl ruošiamų Miškų įstatymo pakeitimų. Miškų ateitimi susirūpinę visuomenės atstovai Ministrui Pirmininkui perdavė viešą raginimą, kurį per dvi dienas pasirašė daugiau nei 8 tūkstančiai asmenų ir organizacijų. Jame griežtai prieštaraujama siekiui spartinti kirtimus ir primygtinai raginama laikytis Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų, akcentuojant būtinybę uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose ir priemiesčių miškuose, rašoma pranešime spaudai.

„Ši Vyriausybė savo programoje aiškiai žadėjo didinti saugomų miškų plotus, griežtai apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir užtikrinti, jog per artimiausius 20 metų bent 50 proc. šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus. Tačiau balandžio 2 d. Aplinkos ministerijos specialistų pristatyti naujai siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai rodo visiškai priešingą kryptį. Praėjusios Vyriausybės parengtuose miškų įstatymo pakeitimuose buvo žadama nuo dabartinių 15 proc. ne ūkinių miškų pakelti iki 33 proc. Tačiau ši Vyriausybė šią ambiciją mažina iki vos 18 proc. Tai reiškia, kad beveik dešimtmetį laukta didesnė apsauga vėl lieka tik pažadais“, – situaciją aiškino Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Ekosistemų naikinimas tęsiasi

Bendruomenės skundžiasi, kad dėl plynų kirtimų sunaikinami miškai aplink gyvenvietes. Šiuo metu beveik 95 proc. vykdomų pagrindinių kirtimų Lietuvoje yra plyni arba supaprastinti atvejiniai, t. y. tie patys plyni kirtimai tik įvykdomi per du kartus. O žadėta gamtai artima miškininkystė ir lieka tik deklaracija.

Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė pasakojo apie Dirkliškių mišką, vešėjusį tarp Grigiškių ir Lentvario. „Prieš 20 metų augo seni mišrūs pušynai, ąžuolynai, dabar – visur plynės, atsodinta eglutėmis su ąžuoliukais, o paaugęs jaunuolynas retinant vėl iškirstas ir viskas nepraeinamai užversta nukirstais jaunais medžiais. Ir tai yra valstybinis miškas, prie pat gyvenamųjų namų, kuris turėtų tarnauti ir gamtai, ir žmogui, deja, naudojamas auginti lentas. Nei žmogui, nei gamtai vietos nėra. Tokia situacija kaip šis pavyzdys – vyraujanti visoje Lietuvoje“, – sakė Jurgita Rotomskienė. 

Saugomų teritorijų apsauga – būtina investicija

„Apsaugos ambicijų atsisakymas grindžiamas kompensacijų stoka ir medienos pramonės poreikiais. Tačiau pusė Lietuvos miškų yra valstybiniai ir čia niekam kompensacijų mokėti nereikia“, – teigia Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvas Žalias“ vadovė. „Valstybiniuose miškuose būtina teikti prioritetą viešajam interesui. Medienos pramonės poreikiai negali būti aukščiau bendrosios visuomenės gerovės ir gamtos apsaugos tikslų“, – teigė ji.

2020 metais Aplinkos ministerijos atliktas tyrimas atskleidė, kad „Natura 2000“ tinklo teikiama socioekonominė nauda Lietuvoje siekia 193,7 mln. Eur, t. y. 2,2 karto daugiau nei medienos vertė ir dėl ribojimų patiriami savininkų pajamų praradimai. Lietuva kasmet praras apie 48,4 mln. eurų, o per dešimtmetį – beveik pusę milijardo eurų, jei ir toliau kirtimai bus vykdomi dabartiniu tempu.

Sprendimai dėl miškų panaudojimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į visas ekosistemines paslaugas ir jų teikiamas naudas visuomenei, ne tik į medienos pramonės poreikius.

Įsipareigojimai, kurių negalime ignoruoti

Susirūpinimą kelia tai, kad Lietuva šiuo metu turi vos 1,2 proc. griežtai saugomų miškų, kuriems būtų sudarytos sąlygos natūraliai virsti sengirėmis, o dabartinė Vyriausybė neplanuoja šio rodiklio didinti. Tai ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos ambicijų ir net nuo Nacionaliniame miškų susitarime pasiekto sutarimo griežtai saugoti 10 proc. šalies miškų. Ši situacija rodo, kad Lietuvos miškų apsaugos politika neatitinka nei prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, nei didėjančių visuomenės lūkesčių dėl gamtosaugos.

„Palaikome Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį didinti griežtai saugomų miškų plotus, skatinti sengirėms būdingų teritorijų plėtrą ir užtikrinti, kad daugiau miškų būtų paliekama natūraliam vyksmui. Atstovaujame ne tik visuomenės interesui, bet ir tūkstančiams rūšių, galinčių gyvuoti tik neliečiamose ekosistemose. Tačiau tam reikalingi ne tik tikslai programose, bet ir aiškūs, teisės aktuose įtvirtinti, sprendimai, kurių šiuo metu trūksta“, – susitikimo su Premjeru metu teigė „Girių spiečiaus“ atstovai.

Visuomenė reikalauja imtis veiksmų 

Premjeras patvirtino, kad saugomose teritorijose turėtų būti kiek įmanoma griežčiau ribojami plyni kirtimai ir pažadėjo spręsti situaciją. 

Susitikimo metu taip pat buvo įteiktas viešas raginimas Vyriausybei laikytis programinių pažadų dėl miškų apsaugos, atsisakyti plynų kirtimų saugomose teritorijose ir užtikrinti, kad gamtai artima miškininkystė taptų ne tik vizija, bet ir praktika bent pusėje Lietuvos miškų. Raginimą per 2 dienas pasirašė daugiau nei 8000 piliečių ir 120 organizacijų. 

Visi, kuriems rūpi Lietuvos miškų ateitis, kviečiami prisidėti prie šios iniciatyvos ir pasirašyti raginimą „Girių spiečiaus“ interneto svetainėje www.giriuspiecius.lt. Parašai renkami iki balandžio 22-osios – Žemės Motinos dienos ir ta proga bus įteikiami Vyriausybei.