R. Juška: žmonės išrinks tą, kurio jie patys nori
Prieš savaitę, birželio 26 d., Seimas patvirtino Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis buvo įteisinti tiesioginiai mero rinkimai. Balsavimo metu už tiesioginius mero rinkimus balsavo 81 Seimo narys, siūlymams nepritarė 3 parlamentarai, o 23 susilaikė.
Jeigu šalies Prezidentė tokiems pakeitimams pritars, jau kitais metais – vasario pabaigoje ar kovo pradžioje vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose gyventojai tiesiogiai rinks ne tik Tarybos narius, bet ir rajono merą.
Apie tiesioginius mero rinkimus buvo kalbama jau seniai
Pirmos kalbos apie tai, jog rajono vadovas turėtų būti renkamas ne Tarybos narių, o žmonių tiesiogiai, pasigirdo prieš gerą dešimtmetį ir ši idėja ilgus metus buvo įtraukiama kone į visų partijų rinkimines programas. Kaskart artėjant savivaldos rinkimams diskusijos apie tai suaktyvėdavo, tačiau iki šiol šis klausimas būdavo atidedamas tolimesnei ateičiai.
Itin aktyviai 2010 metais šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino Seimo narius laiku atlikti visas procedūras, kad būtų pakeista šalies Konstitucija ir rajonų vadovai tiesiogiai būtų renkami jau per 2011 metais vykusius savivaldos rinkimus. Nors tuomet visi reikalingi teisės aktai buvo pakeisti ir šis klausimas pasiekė Seimą, visgi pritrūko keleto balsų, kad toks sprendimas būtų priimtas.Paskutinį kartą kiek garsiau apie galimybę patiems šalies gyventojams išsirinkti savo rajono vadovą buvo prabilta prieš trejus metus. Tuomet nė viena partija nepasisakė prieš tiesioginius mero rinkimus, bet išsiskyrė politikų nuomonės kokios valdžios - atstovaujamosios ar vykdomosios - atstovu jis turėtų būti.
Meras - ūkiškas vadovasar politikas?
Dar rengiant dabar jau patvirtintą naujos redakcijos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą, valdančioji Socialdemokratų partija pasiūlė mero instituciją padaryti politiniu postu, t. y., kad jis vadovautų rajono Tarybai ir rinktų administracijos vadovus, kurie tiesiogiai administruotų rajono ar miesto ūkį. Darbo partija ir Liberalų sąjūdžio atstovai tikino norintys, kad meras atliktų vykdomosios valdžios funkcijas, tas, kurios dabar priskiriamos savivaldybių administracijų vadovams. T. y. prižiūri finansus, valdo savivaldybės įmones ir t.t. Tokiai minčiai iš dalies pritarė ir konservatoriai bei partijos Tvarka ir teisingumas atstovai, kurių manymu, tiesiogiai išrinktiems merams būtų suteikiama galimybė administruoti savivaldybę taip įgyvendinant rinkėjams duotus pažadus. Minėtų dviejų partijų atstovai siūlė, kad toks meras būtų pavaldus Tarybai, kuri kontroliuotų jo veiksmus. Panašiu principu buvo dirbama prieš gerą dvidešimtmetį (1990–1995 m. aut. past.), kai rajonui vadovavo savivaldybės tarybos ir dvi vykdomosios institucijos, sudarytos ne iš Tarybos narių. Tokio valdymo modelio vėliau buvo atsisakyta dėl konfliktų, dažnai kildavusių dėl realios valdžios tarp Tarybos ir jo pirmininko bei vykdomųjų institucijų su jai pavaldžiais savivaldybės administracijos padaliniais. Daugelio rajonų merų netenkino šiuo metu galiojanti tvarka, kai meras yra vienas iš Tarybos narių ir vadovauja bei pirmininkauja savivaldybės tarybai. Nors toks principas kelia kur kas mažiau konfliktų su skiriamais administracijos vadovais, pačiam merui neretai tenka taikytis prie dažniausiai iš kelių partijų sulipdytos koalicijos, galinčios bet kada pasikeisti ir iš posto išversti jį patį.
Ar daugiau laisvės ir galimybių įgyvendinti rinkėjų lūkesčius turės tiesiogiai, o ne koalicijos išrinktas meras, „Mūsų laikas” pasiteiravo Jurbarko rajono savivaldybės mero Ričardo Juškos. Pastarasis neslėpė, jog ir dirbant pagal naują įstatymą, vis tiek galimybė įgyvendinti visus gyventojų lūkesčius nemaža dalimi priklausys ir nuo po rinkimų susidarysiančios valdančiosios daugumos sudėties.Jo teigimu, norint, kad visi darbai vyktų sklandžiai, administracijos direktorius turėtų pasirinkti patys merai, nes jeigu jis bus paskirtas valdančiosios daugumos, kuri bus opozicinė mero partijai ir gyventojams svarbiais klausimais nepavyks rasti bendro kompromiso, dirbti bus tikrai labai sunku.
Patį Seimo sprendimą rinkti merus tiesiogiai R. Juška sakėsi palaikantis ir tvirtino, jog jam priimtinas socialdemokratų pasiūlytas variantas merui atiduoti atstovaujamąją valdžią. R. Juškos nuomone, merą renkant tiesiogiai, žmonės išrinks tą, kurio jie patys nori, o ne už kurį balsuos tik Tarybos nariai. Rajono vadovas, neįvardindamas konkrečių savivaldybių, pateikė ne vieną pavyzdį, kai rajono vadovais tapdavo vos keletą balsų per rinkimus surinkę politikai, kuriuos vėliau „į mero postą pasodindavo savi”.
Paklaustas, ar jis pats ketina kandidatuoti tiesioginiuose rinkimuose, R. Juška neslėpė apie tokią galimybę rimtai svarstantis ir patikino, jog, jo manymu, savo kandidatus į šį postą siūlys visos politinės partijos.
Meras turės daugiau įgaliojimų
Tiesiogiai išrinktas rajono vadovas turės daugiau įgaliojimų, nei turi dabartiniai merai. Šalia jau turėtų įgaliojimų, tokių kaip mero pavaduotojo veiklos sričių nustatymas ar vadovavimas sekretoriatui, merai skirs į darbą ir atleis savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės švietimo ir savivaldybės viešųjų įstaigų, kurių steigėjai yra savivaldybė, vadovus. Taip pat komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą, teiks komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras.Jie taip pat išduos leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose bei tvirtins žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus. Merai tvirtins pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimą. Į merą kreipsis ir Seimo nariai, norėdami gauti patalpas toje savivaldybėje.
Meras bus renkamas ir atleidžiamas kaip Seimo narys
Pagal įstatymą savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų ir kuris šioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Seimo patvirtintame naujos redakcijos Savivaldos rinkimų įstatyme yra numatyta, jog kandidatams į savivaldybių tarybų narius – merus, galios tie patys reikalavimai, o kandidatuoti į šį postą jie galės savarankiškai arba iškelti partijos ar rinkimų komiteto. Asmeniui, pačiam save išsikėlusiam kandidatu į mero ar Tarybos nario postą, reikės surinkti ne mažiau kaip 100 toje savivaldybėje gyvenančių ir rinkimo teisę turinčių rinkėjų parašų.
Per artėjančius savivaldos rinkimus Tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o merai vienmandatėje rinkimų apygardose. Mero rinkimai vienmandatėje apygardoje vyks tokiu pačiu principu kaip iki šiol yra renkami Seimo nariai. Pirmajame rinkimų ture meras bus laikomas išrinktu, jei už jį balsuos daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jeigu to padaryti nepavyks balsuojant pirmą kartą ir nė vienas iš kandidatų į merus nesurinks balsų daugumos, po dviejų savaičių bus rengiamas antras rinkimų turas, kuriame dėl mero posto rungsis du pirmajame ture daugiausia balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu bus laikomas tas kandidatas, kuris surinks daugiau balsų.Savivaldos įstatymo pataisos numato, kad mero įgaliojimams nutrūkus pirma laiko, kiti rinkimai toje pačioje vienmandatėje apygardoje turėtų būti surengti per per pusę metų.Naujai patvirtintose Vietos savivaldos įstatymo pataisose siūloma nustatyti kitokią nei buvo iki šiol mero ir Tarybos nario pašalinimo iš pareigų nesibaigus kadencijai procedūrą. Naujasis modelis, kuriam prieš savaitę pritarė Seimas, bus panašus į Seimo nariui taikomą apkaltos procesą.
Priimtose įstatymų pataisose pagrindu pradėti mero arba Tarybos nario atstatydinimo procedūrą būtų laikomas priesaikos sulaužymas arba įgaliojimų nevykdymas. Ne mažiau kaip trečdaliui Tarybos narių inicijavus procedūrą dėl mero ar Tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, būtų sudaroma Tarybos narių komisija. Jai pateikus išvadą, kad yra pagrindas taikyti įgaliojimų netekimo procedūrą ir jei savivaldybės taryba šiai išvadai pritartų, būtų kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl galutinės išvados. Gavus išvadą, kad savivaldybės meras ar Tarybos narys sulaužė priesaiką arba nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba trijų penktadalių visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma galėtų nutraukti jo įgaliojimus.
negi Šimonytė parodė gerą valią ir padovanojo savo balsus Kniukštai,?
Baigiasi parašų rinkimo prezidento rinkimuose terminas. Parašus surinkę kandidatai