Profsąjungos atstovė E. Liutkevičienė: „Amoralu vadovautis principu: „iš vieno atimu, kitam atiduodu“ (Atviras laiškas savivaldybės tarybos nariams)

Jurbarko rajono valdžia nusprendė suvienodinti vietos įstaigose dirbančių ir į darbą iš toliau važinėjančių medicinos, švietimo ir socialinių darbuotojų sąlygas – iš dalies kompensuoti jiems kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Iki tol šios išlaidos buvo kompensuojamos tik pedagogams.

Tikriausiai kiekvienas pasakys, kad tokia iniciatyva tik sveikintina – pagaliau bent iš dalies pradėtas spręsti darbuotojų trūkumo atokesnėse vietovėse klausimas. Vis dėlto, pasirodo, kad norėdama paremti ir paskatinti vienus darbuotojus, valdžia nuskriaus kitus, konkrečiai – 27 švietimo darbuotojus, kuriems pagal senąją tvarką kelionės išlaidų kompensacija priklausė, o į naujosios tvarkos veikimo sritį jie jau nebepatenka. Mat siekdama sumažinti galimas biudžeto išlaidas, savivaldybės administracija pasiūlė, kad kelionės išlaidos būtų kompensuojamos darbuotojams, gyvenantiems toliau kaip 10 km nuo darbovietės (dabar švietimo darbuotojams kelionės išlaidos kompensuojamos nuo 3 km).

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Jurbarko susivienijimo pirmininkė Erika Liutkevičienė nusprendė atviru laišku kreiptis į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narius, atkreipdama dėmesį į šią problemą.

„Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 21 d posėdyje bus svarstomas „Jurbarko rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų, švietimo įstaigų darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų socialinių paslaugų srities darbuotojų kelionės į darbą ir atgal išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas.“

Iniciatyva gera, bet ar teisinga? Numatyta panaikinti iki šiol galiojančią tvarką, pagal kurią jau keletą metų kelionės išlaidos buvo dalinai kompensuojamos švietimiečiams, gyvenantiems toliau kaip 3 kilometrai nuo darbovietės. Pagal pakeistą tvarką planuojama kompensuoti kelionės išlaidas darbuotojams, gyvenantiems toliau kaip 10 km nuo darbovietės. Įgyvendinus pakeitimus 27 švietimo darbuotojai šios paramos netektų. Manau jie nepritartų tvarkos rengėjams, kurie kaip pozityvų tokios tvarkos patvirtinimo rezultatą nurodo, kad „Priėmus sprendimą pagerės darbuotojų darbo sąlygos ir motyvacija“

Kažin ar pagerės motyvacija mokytojų, dėl keleto darbo valandų važiuojančių iš vienos mokyklos į kitą, staiga sužinojus, kad dalinio važiavimo į darbą išlaidų kompensavimo neteks. Tai žinodami rugsėjo 1-ąją jie gal net nebūtų pasirinkę dirbti ugdymo įstaigoje. Labiausiai papiktino nesikalbėjimas ir suprantamų argumentų, kodėl pablogintos darbo sąlygos švietimo darbuotojams, nebuvimas. Į rajono Švietimo tarybos posėdį, kuriame buvo aptariami šie planuojami pokyčiai, buvau pakviesta tik posėdžiui jau prasidėjus. Atstovauti švietimo darbuotojų bendruomenę, neturint galimybės iš anksto susipažinti su svarstomais dokumentais sunku. Todėl jau po posėdžio, susipažinus su tvarkos aprašo projektu, rašau atvirą laišką rajono tarybos nariams, merui, projekto rengėjams.

Vadovaudamasi darbo kodekso 2 straipsniu „Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai”, esu įsitikinusi, kad BŪTINAI reikia papildyti rengiamos tvarkos projekto aiškinamąjį raštą, nurodant „4. Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Bus pažeisti 27 švietimo darbuotojų teisėti lūkesčiai. Bus reikalingos papildomos savivaldybės biudžeto lėšos“.

Ir iš karto atsakau kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių nebūtų:

Negalima pažeisti darbo kodekse numatytų darbo santykių reguliavimo principų, todėl praplečiant naudos gavėjų ratą, amoralu tai daryti vadovaujantis principu: „iš vieno atimu, kitam atiduodu“.

Argumentai, kad pakeitimai taupo lėšas ir sudaro galimybes pagerinti ir kitų sričių darbuotojų darbo sąlygas neįtikina. Šiuo metu galiojančioje tvarkoje numatyta „važiavimo išlaidų dydis ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį“, naujojoje tvarkoje šio ribojimo nėra. Švietimo tarybos posėdžio metu, pristatant kodėl naujojoje tvarkoje buvo žemutinė kompensuojamų kilometrų riba padidinta, o viršutinė nuimta paaiškino: „medikams tai buvo neaktualu“. Švietimo darbuotojams tai aktualu! Apmaudu, kad net darydama gerus pokyčius rajono administracija priešina bendruomenes. Nekaltinu kitų sričių darbuotojų, kad jie siekia geresnių, motyvuojančių darbo sąlygų. Sau ir Jums visiems noriu palinkėti išmintingesnių sprendimų.“