Prašo registruoti pastebėtus invazinius šliužus, bus skiriamos dotacijos už jų naikinimą

Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, primena Aplinkos ministerija.

Iš Pirėnų pusiasalio kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta daugiausia Vilniaus, Kauno apskrityse. Iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose. 

Naujausią informaciją apie invazinio šliužo – luzitaninio ariono paplitimą, grėsmes, naikinimo metodiką galima rasti Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje. 

Nuo 2025 m. iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama pradėti įgyvendinti Pažangos priemonės „Išsaugoti biologinę įvairovę“ apraše nurodytą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkant valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai.

Įgyvendinant projektą numatoma taikyti fiksuoto įkainio dotaciją už sunaikintas invazines rūšis, įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą: Sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi), Mangetacio barštį (Heracleum mantegazzianum), bitinę sprigę (Impatiens glandulifera), didžiąją rykštenę (Solidago gigantea), kanadinę rykštenę (Solidago canadensis) ir luzitaninį arioną (Arion lusitanicus), šį pavadinimą planuojama keisti į ispaninį arioną (Arion vulgaris).

Projektą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas minėtoms dotacijoms. Norint dalyvauti jungtiniame projekte, reikės parengti invazinės rūšies gausos reguliavimo veiksmų planą. Reikalavimas parengti planą,  kaip numatyta Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše, privalomas, kai invazinių rūšių kontrolė, naikinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių.

Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtas invazines rūšis, tarp jų ir šliužus, Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (BĮIP INVA), kad būtų galima stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimo veiksmus. Norėdamas dalyvauti jungtiniame projekte pareiškėjas, teikdamas paraišką ir rengdamas veiksmų planą turės pateikti išrašą iš šio modulio.

Aplinkosaugininkai dažnai sulaukia klausimų, kaip invazinius šliužus naikinti savarankiškai. Galima pasitelkti chemines priemones – registruotus neprofesionaliam naudojimui skirtus moliuskicidus, kurie turi būti išbarstomi aplink saugomus augalus ir visoje teritorijoje, kurioje išplitę šliužai. Aplinkai palankesnis ir saugesnis būdas yra šliužų rinkimas ankstų rytą ar vakare, ypač po lietaus, ir utilizavimas, neutralizuojant juos druska ar druskos tirpalu. Taip pat rekomenduojama naudoti gaudykles su jauku (tinka alus ar gira), kurios gali būti įsigyjamos sodo prekių parduotuvėse ar pasigaminamos namų sąlygomis. Naikinimo rekomendacijas galite rasti BĮIP INVA. 

Labai svarbu pasirūpinti ir prevencija, kad arionas neplistų ir neįsitvirtintų naujose teritorijose. Tam būtina kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tvarkyti kompostą (naudoti uždaras kompostavimo dėžes). Netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos dažnu atveju tampa invazijos židiniu.

Aplinkos ministerija informuoja, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Šiai funkcijai atlikti savivaldybės gali naudoti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) lėšas. Šios lėšos gali būti naudojamos Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Sąjungos sąraše esančioms rūšims naikinti. Planus invaziniams šliužams yra pasirengusios Raseinių r. ir Vilniaus r. savivaldybės, tačiau šiuo metu jis vykdomas tik Vilniaus rajone.