Prašo registruoti pastebėtus invazinius šliužus, bus skiriamos dotacijos už jų naikinimą

Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, primena Aplinkos ministerija.

Iš Pirėnų pusiasalio kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta daugiausia Vilniaus, Kauno apskrityse. Iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose. 

Naujausią informaciją apie invazinio šliužo – luzitaninio ariono paplitimą, grėsmes, naikinimo metodiką galima rasti Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje

Nuo 2025 m. iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama pradėti įgyvendinti Pažangos priemonės „Išsaugoti biologinę įvairovę“ apraše nurodytą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkant valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai.

Įgyvendinant projektą numatoma taikyti fiksuoto įkainio dotaciją už sunaikintas invazines rūšis, įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą: Sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi), Mangetacio barštį (Heracleum mantegazzianum), bitinę sprigę (Impatiens glandulifera), didžiąją rykštenę (Solidago gigantea), kanadinę rykštenę (Solidago canadensis) ir luzitaninį arioną (Arion lusitanicus), šį pavadinimą planuojama keisti į ispaninį arioną (Arion vulgaris).

Projektą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas minėtoms dotacijoms. Norint dalyvauti jungtiniame projekte, reikės parengti invazinės rūšies gausos reguliavimo veiksmų planą. Reikalavimas parengti planą,  kaip numatyta Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše, privalomas, kai invazinių rūšių kontrolė, naikinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių.

Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtas invazines rūšis, tarp jų ir šliužus, Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (BĮIP INVA), kad būtų galima stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimo veiksmus. Norėdamas dalyvauti jungtiniame projekte pareiškėjas, teikdamas paraišką ir rengdamas veiksmų planą turės pateikti išrašą iš šio modulio.

Aplinkosaugininkai dažnai sulaukia klausimų, kaip invazinius šliužus naikinti savarankiškai. Galima pasitelkti chemines priemones – registruotus neprofesionaliam naudojimui skirtus moliuskicidus, kurie turi būti išbarstomi aplink saugomus augalus ir visoje teritorijoje, kurioje išplitę šliužai. Aplinkai palankesnis ir saugesnis būdas yra šliužų rinkimas ankstų rytą ar vakare, ypač po lietaus, ir utilizavimas, neutralizuojant juos druska ar druskos tirpalu. Taip pat rekomenduojama naudoti gaudykles su jauku (tinka alus ar gira), kurios gali būti įsigyjamos sodo prekių parduotuvėse ar pasigaminamos namų sąlygomis. Naikinimo rekomendacijas galite rasti BĮIP INVA

Labai svarbu pasirūpinti ir prevencija, kad arionas neplistų ir neįsitvirtintų naujose teritorijose. Tam būtina kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tvarkyti kompostą (naudoti uždaras kompostavimo dėžes). Netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos dažnu atveju tampa invazijos židiniu.

Aplinkos ministerija informuoja, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Šiai funkcijai atlikti savivaldybės gali naudoti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) lėšas. Šios lėšos gali būti naudojamos Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Sąjungos sąraše esančioms rūšims naikinti. Planus invaziniams šliužams yra pasirengusios Raseinių r. ir Vilniaus r. savivaldybės, tačiau šiuo metu jis vykdomas tik Vilniaus rajone.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  1 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Jurbarko rajono gimnazijų abiturientai surinko dar DU ŠIMTUKUS

Jurbarko rajono gimnazijų abiturientai surinko dar DU ŠIMTUKUS  0

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradeda antrąją kadenciją

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradeda antrąją kadenciją  0

Prasidėjus javapjūtei, pareigūnai prevencinių reidų metu tikrins kombainus ir grūdų sandėlius

Prasidėjus javapjūtei, pareigūnai prevencinių reidų metu tikrins kombainus ir grūdų sandėlius  0

Įpraskim pasakyti „Stop“, išgirdę „Google“ atstovo ar banko darbuotojo balsą telefono ragelyje

Įpraskim pasakyti „Stop“, išgirdę „Google“ atstovo ar banko darbuotojo balsą telefono ragelyje  0

Tarp pirmųjų egzaminų rezultatų – šeši gimnazistų šimtukai

Tarp pirmųjų egzaminų rezultatų – šeši gimnazistų šimtukai  0

Keturratis – ne žaislas. Nei vaikui, nei suaugusiajam

Keturratis – ne žaislas. Nei vaikui, nei suaugusiajam  0

Naujas žurnalo „Jurbarko laikas“ numeris jau prekyboje!

Naujas žurnalo „Jurbarko laikas“ numeris jau prekyboje!  0

Prasidėjo akcija „Poilsiauk atsakingai“: svarbiausi akcentai atsakingam poilsiui gamtoje

Prasidėjo akcija „Poilsiauk atsakingai“: svarbiausi akcentai atsakingam poilsiui gamtoje  0

Išlaikyti Regitros vairavimo egzaminą tampa vis sunkiau

Išlaikyti Regitros vairavimo egzaminą tampa vis sunkiau  1

Nauja išskaitų iš skolininkų atlyginimo tvarka: daugiau pajamų liks pragyvenimui

Nauja išskaitų iš skolininkų atlyginimo tvarka: daugiau pajamų liks pragyvenimui  1

Jurbarko ir Greičių karjeruose maudytis galima

Jurbarko ir Greičių karjeruose maudytis galima  0

Sukčiai siunčia žinutes apsimesdami Valstybine mokesčių inspekcija

Sukčiai siunčia žinutes apsimesdami Valstybine mokesčių inspekcija  0

NVSC priminimas artėjant šimtmečio dainų šventei

NVSC priminimas artėjant šimtmečio dainų šventei  0

„Tele2“ pristato eSIM paslaugą „Apple“ laikrodžiams: siūlo išskirtinėmis sąlygomis

„Tele2“ pristato eSIM paslaugą „Apple“ laikrodžiams: siūlo išskirtinėmis sąlygomis  0

Kaip užtikrinti katės gyvenimo ilgaamžiškumą?

Kaip užtikrinti katės gyvenimo ilgaamžiškumą?  0

Baigus mokyklą reikėtų nepamiršti pasirūpinti sveikatos draudimu

Baigus mokyklą reikėtų nepamiršti pasirūpinti sveikatos draudimu  0

Dirbtinis intelektas sugeneruotas DI

ChatGPT naudojimas darbe: produktyvumo įrankis ar papildomos rizikos?  0

Komisija priėmė saugaus eismo sprendimus, tačiau vienas iš jų atidėtas kitam posėdžiui

Komisija priėmė saugaus eismo sprendimus, tačiau vienas iš jų atidėtas kitam posėdžiui  0

Rinkimuose į Europos Parlamentą  daugiausiai jurbarkiečių rinkosi socialdemokratus

Rinkimuose į Europos Parlamentą daugiausiai jurbarkiečių rinkosi socialdemokratus  0

Asociatyvi.

Finansiniai sukčiai nesnaudžia. Kaip atpažinti naujas apgavystės schemas  1

Ką daryti įkandus šuniui ir kaip to išvengti

Ką daryti įkandus šuniui ir kaip to išvengti  1

Lietuvių kalbos egzamino temos: apie vaizduotę, kraštutinimus, intymumą ir muziką

Lietuvių kalbos egzamino temos: apie vaizduotę, kraštutinimus, intymumą ir muziką  1

Šienavimo ir želdinių tvarkymo ypatumai: kaip išsaugoti paukščius ir laukinius žvėris

Šienavimo ir želdinių tvarkymo ypatumai: kaip išsaugoti paukščius ir laukinius žvėris  1

Birželis – policijos vykdomos prevencinės priemonės

Birželis – policijos vykdomos prevencinės priemonės  2

Mūsų partneriai