Po Kultūros centrą klaidžioja nesantaikos šešėlis
Pirmadienį, lapkričio 26 d., posėdžiavęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas svarstė Tarybos nariams adresuotą, šešių Jurbarko kultūros centro darbuotojų pasirašytą skundą, kuriame rajono politikų prašoma įvertinti prieš penkis mėnesius savo pareigas pradėjusios eiti šio centro direktorės Jūratės Mosunovienės vadovavimo būdus ir principus.
Tame pačiame rašte buvo prašoma išanalizuoti šioje įstaigoje susiklosčiusią situaciją, trukdančią kūrybiniam darbui bei savarankiškam sprendimų priėmimui, leidžiančių kultūros centre esantiems kolektyvams ir jų vadovams dirbti laisvai, kūrybiškai ir be psichologinio smurto.
Tarybai adresuotame rašte direktorė kaltinama nekompetencija ir kolektyvų vadovų menkinimu
Jurbarko K. Glinskio teatro vadovės Danutės Samienės, jos padėjėjo Kęstučio Matuzo, K. Glinskio teatro vaikų ir jaunimo teatro studijos vadovės Agnės Banytės, liaudiškų šokių grupės akompaniatoriaus Arūno Samio, kultūros centro fotografo ir kino operatoriaus Algimanto Petraičio bei Jurbarko KC Girdžių skyriaus kultūrinės veiklos organizatoriaus Algimanto Vizbaros pasirašytame rašte teigiama, jog nežiūrint visų iki jos (Jūratės Mosunovienės, aut. past.) atėjimo kultūros centro kolektyvų pasiekimų, pelnytų pačių aukščiausių apdovanojimų ir įvertinimų, dauguma Jurbarko kultūros darbuotojų, turinčių ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir pačias aukščiausias kategorijas, susirinkimų metu yra pristatomi kaip neišmanantys savo darbo, prasti specialistai, ignoruojami visi jų kūrybiniai pasiekimai, profesinė patirtis bei kvalifikacija.
Tarybai adresuotame rašte teigiama, jog naujoji Kultūros centro direktorė meno mėgėjų veiklą supranta ir vertina labai primityviai ir, pasak raštą pasirašiusių asmenų, dėl tokio požiūrio Kultūros centro sąvoka, misija ir veiklos prioritetai tampa visiškai nebeaiškūs. Raštą pasirašiusių asmenų teigimu, kolektyvai susirinkimų metu jaučiasi direktorės atvirai psichologiškai terorizuojami. O keleto darbuotojų atžvilgiu naudojamas mobingas (psichologinis smurtas darbe) atsiliepia jų sveikatai ir trukdo kūrybiniam darbui. Pasak rašto autorių, bendravimas ir bandymas kalbėtis su direktore yra neproduktyvus dėl Jūratės Mosunovienės kompetencijos ribotumo. Teigiama, jog su direktore neįmanoma aptarti nei renginių, nei atlikti kokios nors kūrybinės ar organizacinės analizės.
J. Mosunovienė tame pačiame rašte buvo kaltinama tuo, jog be paaiškinamos priežasties neleidžia kolektyvams parodyti renginiams parengtos programos ir atsisako apie tai diskutuoti su kolektyvų vadovais.
Raštas baigiamas teiginiu, jog naujoji Kultūros centro direktorė nesuvokia kolektyvų žanrinės darbo specifikos ir meno mėgėjų geranoriškumo principu paremtos kūrybinės veiklos.
Politikų siūlymas: Nesutarimus spręskit savo virtuvėje
Kadangi su šiuo raštu ir jame išdėstytais teiginiais komiteto nariai jau buvo spėję susipažinti, tai pirmajai pasisakyti buvo leista šiame posėdyje dalyvavusiai „kaltinamajai“ – Kultūros centro direktorei J. Mosunovienei (nuotraukoje).
Šios atsakymas buvo trumpas ir aiškus. „ Tai yra, švelniai tariant, melas“, – posėdžio metu tvirtino direktorė.
Diskusijas šiuo klausimu pradėjusi Tarybos narė Vilma Karaliūnaitė pasigedo antros šios istorijos pusės – skundą rašiusių žmonių ir tikino turinti informacijos, jog ryte Jurbarko kultūros centre vykusio susirinkimo metu J. Mosunovienė darbuotojus perspėjo, jog atėjusieji į komiteto posėdį bus atleisti.
Šiuos gandus suskubusiai paneigti Kultūros centro direktorei paantrino ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė, taip pat dalyvavusi rytiniame Kultūros centro darbuotojų susirinkime.
G. Vilkelienė tvirtino, jog visi nusiskundimai yra išsakyti Tarybos nariams adresuotame rašte, tačiau neprieštaravo, jog būtų pakviesti ir jį rašiusieji.
Socialinių reikalų komiteto narė Audronė Kurienė išgirdusi, jog šiuo klausimu tiek su J. Mosunoviene, tiek ir su keliais kultūros centro darbuotojais buvo diskutavę ir administracijos direktorius Petras Vainauskas, ir vicemeras Kazimieras Šimkus, pastarojo pasiteiravo, ar atsakingi valdininkai padarė visą šios situacijos analizę, ar užuot tai atlikę, „permetė“ šį klausimą komiteto narių svarstymui.
Vicemeras K. Šimkus patvirtino, jog jam ši situacija yra žinoma. Jis neneigė, jog su Kultūros centro darbuotojais buvo jau ne kartą susitikęs.
Iš jų vicemeras sakėsi išgirdęs dvi prieštaringas nuomones, iš kurių padarė išvadas, jog visos šios istorijos pradžios reikėtų ieškoti praėjusiuose metuose, nes nesantaika ir nesusipratimai, jo turimomis žiniomis, Kultūros centre vyrauja jau seniai.
„Viena direktorė buvo, kažkas ne taip, dabar kita - ir vėl kažkas negerai. Čia nesutarimai vyksta, man atrodo, jau seniai ir daug metų. Mūsų tikslas yra suvienyti kolektyvą“, – savo poziciją šiuo klausimu išsakė vicemeras K. Šimkus.
Pasigirdus komiteto narių siūlymams, užuot kreipusis į politikus, pirmiausiai pabandyti tokius klausimus išsispręsti kolektyvo viduje, kartu su už kultūrą atsakingais valdininkais, Jūratė Mosunovienė patikino su tokiu pasiūlymu į savo darbuotojus kreipusis pačio pirmo susirinkimo metu.
„Visa tai, ką jūs dabar pasakėte, aš pasakiau pirmo susitikimo metu visam kolektyvui. Kad turi būti išsiaiškinta visas nuo A iki Z. Kad visos konfliktinės situacijos, jeigu jos kils viduje, turi būti išspręstos ir neeskaluojamos viešumoje. Mano pagrindinis tikslas - visi darbai centre turi būti daromi kartu. Ir tikrai neturime leisti, kad Kultūros centras būtų eskaluojamas arba apie jį kalbami kažkokie negeri dalykai“, – sakė Kultūros centro direktorė.
Tarybos narei Vilmai Karaliūnaitei pasamprotavus, jog tokie skundai rodo, kad galbūt žmonės jau nebegali susikalbėti viduje bei suabejojus, ar šis skundas gimė po pirmo konflikto, Kultūros centro direktorė J. Mosunovienė, teigdama, jog nėra psichologė, išsakė savo nuomonę - tokius ir panašius skundus dažniausiai rašo tam tikra kategorija žmonių, negalinčių arba nemokančių kitaip kalbėtis. O tokiai direktorės minčiai pritaręs Tarybos narys Darius Babilius patikino, jog bent po vieną tokį žmogų tikrai galima surasti kone kiekviename kolektyve.
Pratęsdama D. Babiliaus mintį, Kultūros centro direktorė tvirtino žinanti ir daugiau šio skundo iniciatorių rašytų raštų panašiomis temomis bei tikino turinti raštiškų įrodymų, patvirtinančių, jog panašūs konfliktai vyko ir gerokai anksčiau – tuomet, kai ji dar nebuvo šio centro direktore. Direktorė pridūrė nesuprantanti, kodėl visa tai stengiamasi užkrauti ant jos pečių, nors šias pareigas ji užima tik 5 mėnesiai.
Kultūros centro direktorės stojo ginti ir viename iš kolektyvų šokantis Tarybos narys Robertas Raimundas Išganaitis, tvirtindamas, jog jis asmeniškai nepajuto jokių rašte nurodytų nusiskundimų. „Aišku, atėjo nauja direktorė, gal kažką paspaudė. Kolektyvų nariai visi renkasi, vadovai didelių pretenzijų neturi. Aišku, direktorės reikalavimai būna ir griežti, bet kas čia blogo? Renkasi kolektyvai, skamba muzika vakarais, jei netikit, ateikit paklausyti. Tikrai darbas vyksta. O jeigu naujai atėjusi direktorė kažkam netinka, tai čia yra normalus dalykas. O šitą klausimą siūlyčiau Kultūros skyriaus vedėjai, vicemerui ir administracijos direktoriui išspręsti. Ar mes esame kultūros ekspertai? Teisėjai?”, – posėdžio dalyvių retoriškai klausė R. R. Išganaitis.
Diskusijas užbaigęs Tarybos narys Gintaris Stoškus tvirtino, jog visgi šis skundas turėtų būti nagrinėjamas dalyvaujant abejoms suinteresuotoms pusėms. Jis dar kartą pakartojo posėdžio metu nuskambėjusią mintį, jog šį klausimą turėjo spręsti administracija, o ne Taryba. G. Stoškus pasiūlė tiek savivaldybės administracijos Kultūros skyriui, tiek ir Jurbarko kultūros centro direktorei iki kito Socialinių reikalų komiteto posėdžio išsiaiškinti šią situaciją ir pateikti atsakymą, kuriuo remiantis bus nuspręsta, ar imtis tolimesnio šio klausimo svarstymo.
Po posėdžio „Mūsų laiko“ pakalbinta Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė sakėsi esanti tikra, jog šią situaciją buvo galima išsiaiškinti ir be Tarybos įsikišimo bei patikino, jog taip ir buvo pradėta daryti.
Pasak jos, beveik visą lapkričio mėnesį vyko įvairūs susitikimai tiek su nusiskundimų naująja Kultūros centro direktore turinčiais asmenimis, tiek ir su pačia direktore, tačiau, pasak vedėjos, tam, kad problema būtų išspręsta, pritrūko laiko. G. Vilkelienė patikino, jog ateityje bus stengiamasi tokius klausimu išsispręsti viduje, o į politikus pagalbos kreiptis tik kraštutiniais atvejais.
D. Samienė: Naujoji direktorė nesugebėjo atsiriboti nuo priešistorės
Kad tarp atskirų Jurbarko kultūros centro kolektyvų ir administracijos ir seniau nebuvo susikalbėjimo patvirtino ir devynerius metus Jurbarko kultūros centrui vadovavusi Danutė Samienė.
Ji neslėpė, jog ir jai vadovaujant buvo juntamos, pasak jos, sunkiai įvardinamos „povandeninės nepasitenkinimo viskuo srovės“. Ji neslėpė, jog ir jos vadovavimo metu Kultūros centre nuolat sklandė kažkokie nepagrįsti kaltinimai jos adresu.
Kalbėdama apie Tarybai adresuoto rašto atsiradimą, D. Samienė tikino, jog labiausiai ją naujosios direktorės darbe nustebino nesugebėjimas atsiriboti nuo viso to, kas šiame centre vyko prieš jai ateinant vadovauti. „Kažkas kažkur kažką pasakė, o direktorė ėmė tai kaip argumentą ir tai labai mane žeidė“, – pokalbio „Mūsų laikui“ metu sakė D. Samienė.
Prieš pusantrų metų direktorės postą savo noru palikusi D. Samienė tvirtino tikėjusi, jog naujoji direktorė vadovausis „savo atsineštais principais“ ir pradės dirbti pagal savo nuostatas ir įsitikinimus, tačiau būtent to, pasak D. Samienės, ir buvo labiausiai pasigesta.
Kalbėdama apie savo įpėdinę D. Samienė teigė mananti, jog kadaise jos pačios teatre vaidinusiai J. Mosunovienei tinkamai susitvarkyti su naujomis pareigomis trukdo patirties ir praktikos dirbant su kultūros darbuotojais stoka. „Jai turėtų būti sunku. Dėl patirties neturėjimo ji gal pasimeta, gal per daug pasitiki kažkuo be reikalo, bet, aš manau, kad laikui bėgant tai praeis. Gal ateityje ji sugebės daryti savo išvadas, nepaisydama niekieno pašalinės nuomonės“, – savo mintis dėstė D. Samienė.
Paklausta, kokio dialogo ir bendravimo ji tikisi ateityje, režisierė patikino, kad dabar žengs vieną žingsnelį atgal ir leis laikui viską sudėlioti į savo vietas.
Tą patį, ko gero, darys ir kiti Jurbarko kultūros centro kolektyvų vadovai ir darbuotojai, kuriems, kaip ir nė pusmečio dar nedirbančiai direktorei, šis laikotarpis buvo išties nelengvas. Kiekvienam žmogui darbas nedraugiškoje ir įtemptoje aplinkoje apsunkina galimybes jį atlikti kokybiškai ir gerai, jau nekalbant apie kūrybinį darbą dirbančius žmones. Juolab, kad ne tik jiems, bet ir visiems mums norisi ant scenos matyti plačias atlikėjų ir kolektyvų vadovų šypsenas, po kuriomis neslepiamos nei blogos mintys, nei nuotaikos.
Rekomenduojami video:
Bet abu labai gražūs.
Miškuose – grybų loterija