Piniginės premijos gabiausius jaunuolius džiugina, bet mokytis neskatina

Trečius metus iš eilės pažangiausi Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazistai nebuvo paskatinti vienkartinėmis piniginėmis išmokomis – nebeliko privačių rėmėjų įsteigtų premijų, kuriomis pažangiausi Jurbarko gimnazijos auklėtiniai buvo skatinami daugiau nei dešimt metų. Pastaraisiais metais iniciatyvos skatinti gabius jaunuolius ėmėsi rajono savivaldybė – skiriamos piniginės premijos iš rajono biudžeto. „Mūsų laikas“ pasidomėjo, kodėl gimnazijoje neliko premijų, ką apie piniginius paskatinimus mano buvusių premijų laureatai bei, jų nuomone, koks išties yra pats geriausias motyvas mokytis.

Pirmiausiai apie premijas, kurių Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje nebeliko. Kaip „Mūsų laikui“ pakomentavo Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė, ji gimnazijai vadovaujanti tik nuo 2020 m. sausio 1 d. ir tikrųjų priežasčių, kodėl jau keletą metų abiturientams neteikiamos premijos, nežinanti. „Be abejonės, kad ateityje ieškosime rėmėjų ir tikimės, kad premijos bus įsteigtos“, – patikino direktorė.

Vienu metu pažangiausi Jurbarko gimnazijos auklėtiniai pretendavo į tris skirtingų steigėjų premijas. 1994 m. įsteigta JAV verslininko, Simo Velonskio piniginė premija po 500 dolerių (USD) dviems geriausiems gimnazistams, kurie tęs mokslus aukštojoje mokykloje. Pirmosios premijos įteiktos 1995 metais ir kasmet skiriamos dviem abiturientams (merginai ir vaikinui). Paskutinį kartą jos buvo įteiktos 2017 metais. Taip per daugiau nei 10 metų piniginėmis premijomis paskatinta apie 50 geriausių, aukščiausius rezultatus moksluose pasiekusių jaunuolių.2002 metais Eugenijus Kriaučiūnas įsteigė savo vardo premijų fondą. Nuo 2002 iki 2015 metų kasmet po dviem gimnazistams buvo įteikiamos piniginės premijos. 2015 metais Nijolė Globienė įsteigė savo vardo premijų fondą – trejus metus iš eilės paskatino po vieną gimnazistą.

Vienas pirko laikrodį, o kita taupo kelionei

2014 metų Simo Velonskio premijos laureatas Simonas Mikšys šiuo metu dirba Seimo kanceliarijos Teisės departamente vyriausiuoju specialistu. Simonas už 500 JAV dolerių – jo žodžiais, kas tuo metu, t. y. 2014 metų liepą, sudarė apie 1200 litų, jis nusipirko savo pirmąjį laikrodį. „Tiesa, vėliau šiek tiek gailėjausi, kad pirkau ne mechaninį, o kvarcinį, nes kvarciniai turi mažesnę išliekamąją vertę“, – šypsojosi vyras, kuris dėl tokio sprendimo tikrai nesigraužia. Mat dabar šis laikrodis Simonui sukelia tik teigiamas emocijas, nes primena mokyklos laikus.

Viena iš paskutinių S. Velonskio premijos laureačių, 2017 metais 500 JAV dolerių paskatinta Eimina Dirvelytė, pasirodo, šių pinigų vis dar neišleidusi. „Esu linkusi pinigus taupyti“, – sako ji, paaiškinusi, kad laukia, kol baigs bakalauro studijas. Tuomet turės daugiau laisvo laiko pakeliauti – tuos pinigus ji norėtų išleisti kelionei į Stambulą. 2015 metais Eugenijaus Kriaučiūno premijos laureatė Milda Vabalaitė, kiek pamena, gavo 150 JAV dolerių. Pinigus išleidusi ne konkrečiam pirkiniui, o paskyrusi studijų pradžiai. „Džiaugiuosi, kad buvau įvertinta ir paskatinta. Tuo labai didžiuojuosi“, – sako Milda, kuriai dabar sekasi puikiai. Ji studijuoju LSMU mediciną – šį rudenį jau bus paskutiniame šeštame kurse. „Atostogų metu atlieku praktiką įvairiose ligoninėse. Esu patenkinta savo pasirinkimu, tikiuosi sėkmingai užbaigti studijas“, – sako Milda.

Eimina sutinka, kad piniginės premijos visada motyvuoja daugiau stengtis. „Džiugu, kad dvylika stropaus mokymosi metų įvertina ne tik žodžiais, bet ir skirdami tokias premijas, kas gali būti ir indėlis ateities planams“, – teigia Eimina.

Skatinami rajono biudžeto pinigais

Nelikus minėtų premijų, pastaraisiais metais pagrindine mecenate tapo rajono savivaldybė. Rajono tarybos pritarimu, iš rajono biudžeto skiriamos piniginės premijos ne tik abiturientams už puikiai išlaikytus valstybinius egzaminus, bet piniginėmis lėšomis skatinami gabūs rajono mokiniai. Viktorija Rainytė yra viena iš šiųmetinių šimtukininkių, kuri buvo paskatinta savivaldybės paskirta premija. Jos sąskaita pasipildė 195 eurais – tiek skirta už vieną šimtuką ir vieną 99-uką. Mergina dar nežinanti, kam išleis šiuos pinigus. „Tikriausiai savoms išlaidoms, ruošiantis naujiems mokslo metams“, – paaiškina mergina, kuri planuoja savo ateitį susieti su biologija. Viktorija tikina žinojusi apie skiriamus piniginius paskatinimus. Girdėjusi, kad anksčiau pažangiems abiturientams buvo skiriami dovanų kuponai apsipirkti knygyne. „Bet tai tikrai neturėjo įtakos mano mokymuisi“, – patikino mergina, kuri šimtuką gavo už valstybinį brandos lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei 99 balus už valstybinį biologijos egzaminą. Kas ją pačią motyvavo? „Pačios noras įgyti naujų žinių, pasiekti gerų rezultatų“, – paaiškina Viktorija, kuri mano, kad vieno recepto, kaip gerai mokytis, nėra.

„Reikia didelio noro ir darbo“, – sako ji. Vis dėlto vieną auksinį patarimą gimnazistams duoda: „Atraskit sritį, kuri jus žavi, „veža“ ir tuomet tikslingai eikite savo tikslo link“.

Kaip „Mūsų laiką“ informavo rajono savivaldybės administracijos finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė, gabiems mokiniams skatinti (pusmečių pažymių vidurkiai – 9,8-10) 2020 metais išmokėta 4329 Eurų, o valstybinius brandos egzaminus puikai išlaikiusiems ir 99–100 balų gavusiems abiturientams skirta 975 Eur.Praėjusiais metais piniginių premijų gabiems mokiniams nebuvo mokėta, nes už pasiekimus moksle skatinimo tvarka parengta ir priimta tik šių metų balandį.

Motyvuoja karjeros galimybės

Vis dėlto pažangiausius gimnazistus, o dabar studentus, labiausiai motyvuoja mokytis ne pinigai. E. Dirvelytę mokykloje mokytis motyvavo noras gerai išlaikyti egzaminus ir įstoti į norimą specialybę. „Ir dabar labiausiai motyvuoja ne pinigai, o karjeros galimybės ateityje, siekis įgyti norimą specialybę ir prisidėti prie mokslinių projektų kuriant inovatyvias technologijas. Vis tik ir dabar studijuojant gaunama stipendija taip pat yra gana svarbi, nors ir nedidelė suma, tačiau iš dalies motyvuoja noras išlikti pažangumo sąrašo viršuje“, – „Mūsų laikui“ pripažino E. Dirvelytė.S. Mikšys atkreipė į kitą momentą. „Pats svarbiausias premijos aspektas yra ne pinigų kiekis, bet žinojimas, kad premija teikiama tik patiems geriausiems. Kita vertus, nedrįsčiau teigti, kad ši ar panašios premijos yra pats geriausias „motyvatorius“ iš visų, nes premija yra tik vienkartinio pobūdžio paskatinimas. Gerokai daugiau noro mokytis suteikia suvokimas, jog išmoktas žinias bus galima pritaikyti realiame gyvenime“, – paaiškina S. Mikšys.

Už sporto pasiekimus skirtos sumos neišnaudojamos

Rajono savivaldybės biudžeto lėšomis skatinami ir sportininkai bei treneriai. Šiais metais sportininkams įr treneriams skatinti už aukštą meistriškumą išdalinta apie 1 tūkst. eurų, kai tuo tarpu šiam tikslui rajono biudžete numatyta 9 tūkst. eurų. Anot rajono savivaldybės atstovų, šiųmetiniai skaičiai keisis, nes šiuo metu jau gauta nemažai prašymų.2019 metais sportininkams ir treneriams išdalinta beveik 5 tūkst. eurų ( iš viso buvo skirta 10 tūkst. eurų), o 2018 metais išleista daugiau kaip 8 tūkst. eurų, kai tam buvo skirta 12 tūkst. eurų. Beje, rajono biudžeto lėšomis skatinami ir kultūros ir meno srityje aukštų įvertinimų pasiekę jurbarkiečiai. Kaip informavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. Jablonskienė, rajono savivaldybės 2019 metų biudžete aukštų rezultatų meno srityje pasiekusiems specialistams skatinti buvo skirta 7 tūkst. eurų. 2020 metų biudžete tai pačiai priemonei yra numatyta 7 000 eurų. 2019 m. skatinimui panaudota 3 700 Eur. 2020 m. premijos dar nebuvo skirtos, pateiktų paraiškų svarstymas Kultūros ir meno taryboje numatomas artimiausiu metu.