Pelenai. Kaip panaudoti arba kaip išmesti?

Nemažai žmonių savo namus šildo kietu kuru. Nors kuro kainos pastaruoju metu pašoko į neregėtas aukštumas, kietasis kuras kol kas tebėra pigiausias šildymo variantas, o nemažai daliai gyventojų – vienintelis šilumos šaltinis. Tačiau, kaip žinia, neatskiriamas tokio šildymo palydovas – pelenai.

Kaip išmesti?
Taigi, ką daryti su pelenais? Primename, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Taip pat, kad karštų ar šiltų pelenų mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį negalima. Supilti karšti ar šilti pelenai ir juose išlikusi mažiausia žiežirba gali sukelti gaisrą, kurio metu kils pavojus žmogaus sveikatai, bus teršiama aplinka ir gali būti sugadinta atliekų surinkimo priemonė – konteineris. Vadovaujantis savivaldybių patvirtintomis atliekų tvarkymo taisyklėmis, jei gyventojui priklausantis konteineris tampa netinkamas naudoti dėl gyventojo kaltės, teks atlyginti nuostolius ir kita priemonė bus suteikiama už atitinkamą mokestį.
Teisingas atsikratymas susidariusiomis atliekomis yra toks, kai visiškai atvėsę ar atvėsinti pelenai (galbūt net perliejus papildomai tam tikru vandens kiekiu) yra supilami į vienkartinius maišelius ir, sandariai užrišus, išmetami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Taip išmesti pelenai neužterš konteinerio ir išpilant nepasklis aplinkoje.

Kaip panaudoti?
Tačiau neskubėkite susidariusius pelenus išmesti, kūrenant tinkamą, neužterštą kurą jie gali tapti vertinga trąša Jūsų sode, ne tik augalams, bet ir daržovėms. Beje, tausojant gamtą, būtų per daug neatsakinga medžio pelenus tiesiog išmesti. Kas yra iš gamtos – tas turi būti sugrąžinta gamtai.
Pelenai – natūrali dirvožemio kalkinimo priemonė. Medžių pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinėms trąšoms. Tad jie ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštingumą. Na, o žmonės, kurie neužsiima sodininkyste, pelenus žiemą gali naudoti savo keliukų barstymui – nors pelenai sniego ir netirpdo, tačiau yra efektyvi priemonė slidiems keliams.

Už reikalavimų nesilaikymą – baudos
Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama deginti pramonines ir buitines atliekas (senus baldus, drabužius, avalynę, langų rėmus, plastiko pakuotes, ar atliekas, apdorotas lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis), nes pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus žmonėms išbarsčius prie savo namų, sode, darže, šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, o iš ten gali patekti į gruntinius vandenis ir juos užteršti. 
Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.