Pavėluoti atostoginiai – ne tik nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

Vasaros atostogų sezonui įsibėgėjant, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbdaviams pareigą laiku išmokėti darbuotojams priklausančius atostoginius. Nors dažnai manoma, kad keliomis dienomis pavėluotas mokėjimas nesukelia reikšmingų pasekmių, Darbo kodeksas aiškiai nustato atostoginių išmokėjimo terminus ir darbuotojo teises, jei jų nesilaikoma. Pavėluotai išmokėti atostoginiai gali ne tik apsunkinti darbuotojo galimybes tinkamai pasirengti poilsiui, bet ir lemti teisines pasekmes darbdaviui.

„Atostoginiai nėra papildoma darbdavio gera valia – tai darbuotojui už kasmetinių atostogų laiką paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Todėl labai svarbu, kad darbdaviai atostoginių apskaičiavimą ir išmokėjimą planuotų iš anksto, ypač vasarą, kai darbuotojai aktyviau naudojasi sukauptomis kasmetinėmis atostogomis. Pavėluotas atsiskaitymas gali lemti papildomas pasekmes – uždelstas laikotarpis, darbuotojui laiku pateikus prašymą, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų.“

Kada atostoginiai turi būti išmokami?

Bendroji Darbo kodekso taisyklė numato, kad atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Tačiau yra dvi svarbios išimtys. Pirma, darbuotojas gali pateikti atskirą prašymą, kad atostoginiai būtų mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Tokiu atveju jie išmokami kartu su darbo užmokesčiu.

Antra, jeigu darbuotojas naudojasi ilgesnėmis kasmetinėmis atostogomis, nei nustatyta Darbo kodekse, pavyzdžiui, yra sukaupęs atostogų už kelerius darbo metus, atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų, kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę, 24 darbo dienas, kai dirbama 6 darbo dienas per savaitę, arba 4 savaites, kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis ar skirtingas, gali būti mokami atostogų metu įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę ir nori pasinaudoti 25 darbo dienų atostogomis, atostoginiai gali būti išmokami dviem terminais: už 20 darbo dienų – ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogas, o už likusias 5 darbo dienas – atostogų metu įprastais darbovietėje nustatytais darbo užmokesčio mokėjimo terminais.

Kas nutinka, jeigu atostoginiai išmokami pavėluotai?

Darbdaviui pavėlavus atsiskaityti už kasmetines atostogas, taikoma speciali Darbo kodekse numatyta pasekmė – laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų darbuotojo kasmetinių atostogų. Darbuotojas dėl tokio kompensavimo gali kreiptis nepriklausomai nuo to, ar darbdavys pavėlavo atsiskaityti už visą atostogų laikotarpį, ar tik už jo dalį.

VDI primena, kad dėl šio kompensavimo darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų. Kadangi Darbo kodeksas nustato specialią uždelsto atsiskaitymo kompensavimo tvarką, papildomi delspinigiai už tokį uždelsimą nėra mokami.

„Svarbiausia – aiškumas ir savalaikis atsiskaitymas. Darbdaviams rekomenduojame iš anksto įsivertinti atostogų grafikus, darbo užmokesčio mokėjimo terminus ir darbuotojų prašymus, o darbuotojams – pasitikrinti, ar atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti tinkamai“, – pabrėžia Š. Orlavičius.