Pavasaris flirtuoja su žiema
Praėjusių metų žiemos šventes sutikome visai nežiemiškais orais, o ir šventinė atmosfera buvo kiek neįprasta. Vyraujantys orai priminė rudenį. Šiltų žieminių paltų ar kumštinių pirštinių iš spintų išsitraukti taip pat neprireikė. Daugeliui smalsu, kodėl vėluoja žiema, tačiau labai svarbu ir tai, kaip šį laikotarpį išgyvena gamta – augalai, paukščiai, gyvūnai.
Drauge su „Mūsų laiko“ skaitytojais šiomis permainomis mielai sutiko pasidalinti Panemunių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas, ekologas ornitologas Raimundas Giedraitis, kuris mano, kad žiemos laukimas šį mėnesį dar gali užsitęsti.
„Žiūriu pro savo namų langą ir matau kaip toliau gražiai žydi našlaitės. Žolytė žaliuoja, o ir kalninės raktažolės pražydo. Paprastai jos žydi tik kovo mėnesį. Vaismedžių pumpurai tai pat pasiruošę sprogimui“, - pasakojo ponas Raimundas.
Ekologo teigimu, žiemai vėluojant problemų gali kilti ir gyvūnams, kurių kailio keitimuisi oro temperatūra taip pat turi įtakos. „Viskas vyksta gruodžio mėnesio pirmoje pusėje. Tačiau jeigu atšalimo nėra, gyvūnai išsišeria tik dalinai. Jie tampa margi, kaip kad būna pavasarį. Kartais tas margumas jiems gali ir pakenkti. Jie labiau matomi plėšrių paukščių, kurie daug lengviau juos gali pagauti“, - sakė ekologas. Taigi, nors gyvūnai ir turi tam tikrus mechanizmus prisitaikymui, staigūs pasikeitimai jiems gali turėti ir neigiamos įtakos.
Prisimindamas ankstesnių metų patirtį, R. Giedraitis dabartinį laikotarpį gali palyginti su tuo, koks buvo prieš trejetą metų, kai atšalimas atėjo tik sausio antroje pusėje. „Vieną rytą, kai jau buvo sniego, iškėliau lesyklą žvirbliams, prie kurios atskrido net šešiolika kikilių, jau seniai turėjusių išskristi žiemoti. Žinoma, būna ir taip, kad kikilių pasilieka, tačiau tik pavieniai. Kadangi tuo metu buvo taip pat šilta kaip ir dabar, šiais metais jų užsiliko žymiai daugiau“, - pasakojo R. Giedraitis. Pasak jo, kikiliai nėra tolimi migrantai. Jie žiemoja prie Viduržemio jūros, o dėl šiltų orų net ir centrinėje Europos dalyje, apie Alpes, Vokietijoje bei Prancūzijos šiaurėje. Ekologas mano, kad ši situacija labai panaši į prieš trejetą metų buvusią, kuomet pasiliko dalis paprastai nežiemojančių Lietuvoje paukščių. „Sąlygos tam yra palankios. Smulkūs vabzdžiai dar skraido, kirmėlės nesulindo į žemes, maisto ir šilumos pakanka. Viskas jiems yra prieinama“, - sakė jis.
Lietuvoje žiemoti pasilieka ir gulbės. Juk mes, žmonės, jas gerai šeriame. Pasak ekologo, per vasarą jos nusipeni, būna sunkios, o paskui ir skristi tingi. „Taip jos tapo pusiau naminėmis. Joms pačioms maisto ieškoti nebereikia. Pašaras visą laiką vienodas, dažniausiai šeriame batonu. Prie šio maisto jos pripranta ir gali gyventi, tačiau reikiamų medžiagų visgi negauna“, - pasakojo R. Giedraitis. Taigi, kartais tai duoda ir neigiamų rezultatų, tokių kaip reprodukcija. Tyrimai rodo, kad yra daug neperinčių gulbių. Būna, kad neišsivysto patelių kiaušidės, o ir patinai tampa nevaisingais.
Ekologas R. Giedrairis mano, kad ši situacija labai panaši į prieš trejetą metų buvusią, kuomet pasiliko dalis paprastai nežiemojančių Lietuvoje paukščių. Vienas iš tokių - kikilis.
Apie gamtoje vyraujančią situaciją pasiteravome ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresniosios biologės Astos Uselienės. Ji teigia, kad nebūdingų šiam laikui reiškinių nevyksta, bet sutinka, jog kažkokia šilumos įtaka gamtai visgi yra. „Po truputėlį pavasariškai pradeda brinkti vieno ar kito augalo pumpurai. Pabrinkę šeivamedžio ir žalčialunkio žiediniai pumpurai jau gana dideli. Jeigu tokie orai laikysis dar ilgiau, gali būti, kad ir pražys, ir išsiskleis“, - pasakojo ponia Asta. Bendra tendencija ta, kad tie augalai, kurių pumpurai jau yra išbrinkę ar išlindę iš savo apsauginių žvynelių, tiesiog taps lengviau pažeidžiami.
Rekomenduojami video:
Ich bin Mr. Rick sehr dankbar für den Frieden, den ich heute in meinem Leben habe. Ich suchte nach e...
Jurbarko rajone sulaikyti 4 neteisėtai medžioję asmenys