Pasikeitę Jurbarko ligoninės valgiaraščiai: vieniems įtinka, kiti nesidžiaugia

Pacientai, stacionariai besigydantys sveikatą VšĮ Jurbarko ligoninėje pastebi, kad maistas čia  kiek kitoks nei anksčiau. Arbata be cukraus, vietoje kompoto – vanduo, daugiau daržovių, mažiau miltų. Nelikę riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų bei kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų. Ne vienas pacientas tokius maitinimo pasikeitimus įvertina kaip ligoninės taupymą ligonių sąskaita. Nors vienam lovadieniui skiriama suma sukasi apie 4 Eur, valgiaraščių meniu keitėsi ne dėl taupumo, o naujų Sveikatos ministerijos patvirtintų taisyklių, įsigaliojusių nuo lapkričio 1-osios, kurių įgyvendinimui Jurbarko ligoninė pradėjo ruoštis nuo vasaros.

Vieni giria, kiti peikia

„Pusryčiams – avižų košė. Tikrai skani. Neturiu nė mažiausio priekaišto“, – sako jurbarkietė, po operacijos paragavusi Jurbarko ligoninės maisto. „Nenoriu nė žiūrėti į tą košę, juoda, vandenyje virta“, – įvertina kita ligonė. „Negaliu tylėti ir baisu žiūrėti, kokį maistą gauna vaikučiai Jurbarko ligoninėje vakarienei. Maistas žalias viduje, kietas. Sunkina skrandukus“, – siuntė nuotrauką į redakciją slauganti vaikutį mama. „Virtinukai „Tinginėliai“ su liesa varške ir šaldytų uogų padažu. Įprastai šį patiekalą pacientai mėgsta“, – stebėjosi tokiu atsiliepimu personalas.Tokių atsiliepimų, vienas kitą paneigiančių galima vardinti ir vardinti. Jei kam tenka lankyti ligoninėje namiškius, pastebi, kad šie pageidautų tokio maisto, kokį valgo namuose.

„Mes negalima skirti tiek lėšų, kad pacientą maitintumėme jo namų sąlygomis. Kylant minimaliam darbo užmokesčiui, brangsta ir maitinimo paslauga“, – aiškina Jurbarko ligoninės vadovė Rūta Lukšienė. 2018 m. įstaiga lovadieniui (maitinimo paslaugai) skyrė 3,68 Eur, šiemet – 4,05 eur. „Ligoninės pareiga paskirstyta lėšas, kiek bus skirta maistui, kiek gydymui. Mes negalime būti maitinanti įstaiga, esame gydanti įstaiga. Didžioji dalis lėšų tenka medikamentams, kitoms priemonėms. Maitinimas labai svarbus, bet jis negali viršyti gydymo priemonių kainos“, – sako R. Lukšienė.

Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Mūsų laiko“ numeryje (2019 11 15)