Oro tarša Lietuvoje vis didėja

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad kovo 23 d. kietųjų dalelių KD10  koncentracija iki  1,5  karto viršijo paros ribinę vertę daugelyje didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šiandien ir rytoj vyraus vidutiniškai palankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos, oro užterštumo lygis vidutinis. Prastos oro kokybės priežastys –  transporto ir pakeltoji tarša, šiluminės energijos gamyba, taršios oro masės pernaša iš kitų šalių.

Rekomendacijos, kaip elgtis, kai yra padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis.

Padidėjusią aplinkos oro taršą miestuose ir ypač didmiesčiuose nulemia meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, miškų ir durpynų gaisrai.

Meteorologinės sąlygos

Oro tarša didmiesčiuose padidėja tada, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda per mažai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, taip pat, kai ilgai nėra lietaus.

Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui ir esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti  vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).

Transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras labiau teršiamas autotransporto išmetamais teršalais (kietosios dalelės, smalkės, azoto dioksidas, sieros dioksidas).

Kietųjų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali padidėti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.

Per šalčius didmiesčiuose padidėja oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.

Šalia didmiesčių užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai.

Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeniniai, nes apie 80 proc. jų kyla dėl žmonių kaltės, iš to skaičiaus, dėl tyčinių padegimų.

Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50 proc. miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti.

Gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.

Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių, suodžių, pelenų ir kt.

Žmonėms ypač pavojingos gaisrų dūmuose esančios smulkiausios kietosios dalelės (KD10) – 10-ties mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens dalelės.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, KD10 koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre. Tokių dienų, kai viršijama KD10 nustatyta norma, per metus neturėtų būti daugiau nei 35.

Miesto rūkas ir smogas.

Susidariusi situacija, kai padidėjęs tik kietųjų dalelių kiekis ore, kelis kartus viršijantis ribinę koncentraciją, dar nevadinama smogu.

Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi. Dažniausiai ji susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.

Smogo esmė – situacija, kai pagrindinių oro teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) koncentracija keletą kartų viršija ribines vertes. Daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko daubose įsikūrusiuose didmiesčiuose.

Padidėjusios oro taršos poveikis gyventojų sveikatai.

Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos lengviau pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.

Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų.

Taip susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali nulemti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.

Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.

Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.

Padidėjusios oro taršos poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis,  paūmėja astmos priepuolių, širdies veiklos sutrikimai.

Miesto rūkų ar smogo atveju stebima ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad net trumpalaikė ekspozicija (poveikis) žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių.

Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima sunkiai susirgti.

Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms.

Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, Gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net iki 1–2 metų

Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:

gyventojų informavimas laiku apie padidėjusią oro taršą,  jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;kokybiškas ir laiku atliktas gatvių valymas ir laistymas;transporto srautų reguliavimas, atsižvelgiant į labiausiai ir mažiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas įrengimas privažiavimų į statybų aikšteles, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių.Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidėjusios oro taršos atvejais:kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu audeklu;atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo irugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;jei įmanoma, pasistengti išvykti iš užterštos teritorijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), vatos ir marlės kauke (raiščiu) ar respiratoriumi.

Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:

marlės kaukė (4–6 sluoksnių marlės raištis), pagaminama asmeniškai;vatos ir marlės  kaukė (raištis), pagaminama asmeniškai;respiratoriai, įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;respiratoriai iš valstybės rezervo gaunami tik paskelbus mieste ekstremaliąją situaciją.