Neleista tiekti braškių su pavojingu virusu

Nesaugių braškių mėginiai buvo atrinkti importo kontrolės metu. Įvertinę riziką, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atrinko mėginius dėl noro viruso ir hepatito A viruso. Tirtuose mėginiuose hepatito A viruso neaptikta, tačiau nustatytas noro virusas, todėl visa siunta sulaikyta muitinės sandėliuose ir bus sunaikinta arba grąžinta tiekėjui.

Dar pernai spalio mėnesį Vokietijoje dėl noro viruso sukelto masinio apsinuodijimo maistu protrūkio į ligonines buvo paguldyta kelios dešimtys susirgusių moksleivių ir studentų. Vokietijos pareigūnai iš viso užregistravo per 11 tūks. apsinuodijimo maistu atvejų. Galutinėse atsakingų pareigūnų tyrimo išvadose teigiama, kad protrūkis Vokietijoje kilo dėl noro virusu užterštų šaldytų braškių iš Kinijos, kuriomis buvo skaninami ir puošiami moksleiviams ir studentams tiekiami desertai.

Atsižvelgiant į minėto įvykio tyrimo išvadas visose Europos Sąjungos šalyse sugriežtinta šaldytų braškių iš Kinijos importo kontrolė.

Noro virusas patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldamas vėmimą ir viduriavimą. Susirgimo simptomai pasireiškia dažniausiai po 1 dienos po užsikrėtimo. Reikėtų žinoti, kad virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas yra stabilūs (atsparūs 60– 700C temperatūrai ir šalčiui) ir ilgą laiką išgyvena aplinkoje. Šie virusai atsparūs plačiai naudojamiems dezinfektantams, bet jautrūs chlorui bei jų turintiems preparatams.

Noro virusu užsikrečiama per nešvarias rankas, žaislus ar kitus buities daiktus. Neretai juo užsikrečiama per užterštą maistą, po to virusas gali plisti nuo žmogaus žmogui. Būtina atsiminti, kad persirgus norovirusine infekcija susirgimas vėl gali kartotis, skiepų ar specifinio gydymo nuo šio susirgimo nėra.