Nekilnojamojo turto rinka Jurbarke: namai brangūs, butai – „įperkami“

Jurbarke butai pigesni nei Šakiuose ar Raseiniuose, o privatūs namai – brangesni. Tauragėje būsto kainos – kaip Kauno priemiestyje, Jurbarke – geriau uždirbančiųjų „kišenės“ ribose. Pagal tai, ką ir kaip perka, matyti, kad jurbarkiečiai santaupų dideliems pirkiniams turi. Ir nors nekilnojamasis turtas brangsta, kažkokiu būdu daugeliui pavyksta išsisukti be banko paskolos. Už namą gražioje vietoje mieste negaili ir 170 tūkstančių, nors panašų gali įsigyti ir už pusę tiek, aišku, ne su tokiu įspūdingu vaizdu į Nemuną. Už dvigubai mažesnę sumą „įpirktų“ netgi viešbutį, tiesa, ne Jurbarke, o Girdžiuose. Su visais baldais, įranga ir netgi patalyne. Rinkos spektras išties platus, ypač, kai žvelgi į oficialią jos pusę – VĮ „Registrų centro“ nurodytas sandorių vertes, kurios nuo realybės gerokai skiriasi. Kaip „Mūsų laikui“ sakė nekilnojamojo turto vertintojas jurbarkietis Kęstutis Jasinskas, norint išsiaiškinti būsto vertę registro duomenų nepakanka – tam reikia remtis įvairiais šaltiniais ir net nuojauta, įspėjančia apie tikras ir fiktyvias sandorio kainas. 

Registrų centras rinkos neatspindi

Kad Jurbarke sudėtinga rasti kainą ir adekvačią vertę atitinkantį gyvenamąjį namą, tvirtina tie, kas gavo valstybės paramą pirmajam būstui. Išsirinkti jį reikia per labai trumpą laiką, o pasiūla – maža. Sunku tokiu atveju nepasiklysti kainose ir išsiaiškinti būsto vertę. Tada ir kyla klausimas, ką reikia daryti, kad pirkdami nepermokėtume arba per pigiai neatiduotume savo turto. „Registrų centras“ šiuo klausimu mažas pagalbininkas. Tą matome politikų turto deklaracijose, kuriose „Registrų centro“ pateikti turto vertės duomenys prasilenkia su šiandienine rinka. Tad neretai tenka aiškintis rinkėjams, kodėl vienas ar kitas pastatas įvertintas pernelyg maža suma. Ne išimtis ir Jurbarkas. Štai merui Skirmantui Mockevičiui priklauso gyvenamasis namas, vertas 1 740 eurų sumos, ir butas, kuris įvertintas 2 896 eurų suma. Rinkoje tokios kainos mažų mažiausiai stebintų, tačiau „Registrų centre“ tokių pavyzdžių apstu. Jei nekilnojamojo objekto vertinimas atliktas, tarkim, 2007–2008 m., tai jo vertė gali būti nurodyta ir didesnė nei šiandien rinkoje, tačiau jei sandoris įvykęs daug anksčiau arba po vadinamojo „kainų burbulo sprogimo“, vertė atrodys mažesnė nei turėtų būti.„Butą esame pirkę 1995 metais, ir jis deklaruojamas pagal notariškai patvirtinto sandorio vertę, kuri kiekvienais metais nurodoma vienoda. Minimas gyvenamasis namas – tai 2013 metais iš senelių paveldėto nedidelio namelio (netinkamo gyventi) dalis, kurios vertę deklaracijoje nurodau tokią, kokią apskaičiavo VĮ „Registrų centras“, registruojant paveldėtą turtą“, – paaiškina tokias sąlyginai mažas savo turimų būstų vertes rajono meras.Rodo viena – moka kitąJei būsto pirkėjas nesinaudoja turto vertintojų paslaugomis, ir sudarydamas sandorį pamato „Registrų centro“ apskaičiuotą mažą savo pirkinio vertę, neretai suglumsta ir nebežino, ar čia jį apgavo, ar pats apsižioplino. Rinką iškraipo ir fiktyvūs sandoriai, neatitinkantys realios už būstą sumokamos sumos. Tiksliau, kai pardavėjas su pirkėju sutaria vieną kainą, o pas notarą parodo kitą. Jei perka grynais, mažesnę – kad mokesčių mažiau sumokėtų. Jei ima kreditą ir neturi pirminės įmokos – „pritemptą“, didesnę. Tokie atvejai apsunkina ir turto vertintojų darbą, nes šiems privalu remtis tik oficialiai nurodytais šaltiniais.„Remiamės oficialiais šaltiniais, o ne kalbomis, kad tiek ir tiek mokėjau. Dažniausiai iš karto jauti, ar kaina nurodyta tikra, ar „iš lubų“. Kai peržvelgi 3 metų senumo sandorius ir matai, kad vienas 2 kambarių butas parduotas už 20 tūkstančių, o kitas panašus už 8 ar 10, klausimų nekyla kodėl. Aišku, kad mažiau reikėtų mokėti pas notarą“, – sako K. Jasinskas, prisimindamas prieš 10 metų atliktą nekilnojamojo turo rinkos vertinimą Veliuonoje ir aplinkiniuose miesteliuose. „Registrų centro“ duomenų bazėje išsirinkau panašių namų kainas ir paprašiau seniūnų pagalbos, kad išsiaiškintų, už kiek realiai žmonės savo turtą pardavė. Iš 12 sandorių tik 2 atitiko registrų nuorašo duomenis. O mes atlikdami vertinimą galime remtis tik oficialiais šaltiniais. Būna, kad žmonės už tai pyksta. Sako, kaimynas mano pardavė už tiek, o tu mano namą įvertinai tiek mažai“, – aiškina kylančius nesusipratimus K. Jasinskas.

Jurbarko mieste parduodamų butų netrūksta, o namų pasiūla maža. Dėl to šie ir brangesni nei kaimyniniuose miestuose. Turto vertintojas įvardina, kokios jo žiniomis, būstų kainos Jurbarke. Apie tai plačiau – laikraštyje „Mūsų laikas“.