Ne visiems rinkėjams Europarlamentas buvo įkandamas

- Močiute, prezidentą rinksime?- šaukia savo 94 metų mamai dukra.

- Ką sakai? – klausia močiutė.

- Prezidentą rinksime, už ką balsuosi! - šaukia dukra.

- Netrukdyk, - atsako močiutė.

- Tai už kurį balsuosi, ar už Grybauskaitę?! – neatstoja dukra.

- Teip...- Už Balčytį!?

- Teip...- Močiut, tai už kurį prezidentą balsuosi? - vėl šaukia dukra.

- Už Smetoną..., - atsako močiutė.

Taip močiutė balsavo už prezidentą. Įsivaizduokime, kaip ji rinko Europarlamentą.

Tai tik vienas rinkimų stebėtojos (redakcijai žinoma, aut.) papasakotas juokingai graudus įvykis, matytas tuo metu, kai važinėjo po savo apylinkę su balsadėže pas senelius ir neįgalius žmones. 94 metų neprimatančiai, neprigirdinčiai rinkėjai jau „vienodai”, kas bus užbraukta biuletenyje. Moters dukra iš dalies piktinasi, kad jos mama dar įtraukiama į rinkėjų sąrašus. Ji jau keleri metai kaip gyvena savame pasaulyje ir, pasak dukters, jau yra tik svečias šioje žemėje, bet vis viena jau ne pirmi metai taip „balsuoja“.

Rinkimų komisijos narės pasakojo, kad matė ne vieną vaizdelį kaip neįgalūs, senatvinės silpnaprotystės apimti žmonės, kurie net negali išlaikyti rašiklio ir nekalba, „renka“ prezidentus, Seimo, savivaldybės narius. Paprastai už juos balsuoja giminaičiai, jie „padeda“ apsispręsti. Vyrą, kuris prižiūri savo neįgalią suparalyžiuotą žmoną, gulinčią lovoje daugiau nei 3 metus, kaip jis pats sako, kaip „daržovė“, net žeidžia kiekvieną kartą gaunami rinkėjo pažymėjimai. „Jau geriau iš viso nevažiuotų, nes tai yra pasityčiojimas iš mūsų šeimos”, - sako jis.

Šiemet gegužės 21 d. Lietuvoje prasidėjęs išankstinis balsavimas pakartotiniuose Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose baigėsi – balsavo 87 935 rinkėjai.

Savivaldybėse balsavusiųjų iš anksto skaičius tapo rekordinis.

Gegužės 7-8 d. vykusiame pirmajame rinkimų į Respublikos Prezidentus rate iš anksto balsavo 61 271 rinkėjas.

2009 metų Prezidento rinkimuose iš anksto savivaldybėse balsavo – 36 046 rinkėjai, o 2012-ųjų Seimo rinkimuose – 50 112 rinkėjų.

Balsuoti paštu sudaromos sąlygos rinkėjams, kurie yra sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, atliekantys karo tarnybą, esantys laisvės atėmimo įstaigose.

Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali iš anksto užsiregistravę neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti į rinkimų apylinkes.

Kas padeda apsispręsti šiems žmonėms, galima tik paspėlioti. Pašnekovai teigė, kad ne visi balsavimo teisę turintys piliečiai gali balsuoti, daugeliui buvo nesuprantamas ir pat žodis Europarlamentas.

Balsavo už žinomus ir kažkur girdėtus europarlamentarus

Jurbarke išankstinis balsavimas vyko ir sutrikusio intelekto žmonių „Vilties“ globos bendrijoje. Vyresnioji socialinė darbuotoja Monika Kornikienė pasakojo, kad bendrijoje globos namuose trys globotiniai nebalsavo. Jie teismo keliu yra nustatyti neveiksniais.

Kitiems šešiems, kurie balsavo, M. Kornikienė padėjo iki tol, kol reikėjo padėti parašą rinkimų lapuose, kad gautų balsavimo biuletenius. O po to jų apsisprendimui ji įtakos neturėjo. Jie tvirtai žinojo už kokį prezidentą balsuos, tad nei globotiniams, nei darbuotojams, nei paštininkams prezidento biuletenis nekėlė jokių problemų.

„O rinkti europarlamentarus jiems buvo labai sudėtinga. Dar prieš rinkimus jie manęs klausinėjo. Tada pasiėmėme rinkimams skirtą knygele ir skaitėme. Globotiniai žinojo kai kurias pavardes - Pakso, Paulausko..., tad ir balsavo už žinomus ir kažkur girdėtus europarlamentarus ar jų partijas”, - teigė pašnekovė.

Seneliai siuntė į Briuselį

Pasiteiravome ir VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo (toliau Eržvilko senelių namai) l. e. direktorės pareigas einančios Astos Šimkienės kaip vyko balsavimas jų globos namuose. Ar suvokė Eržviko senelių namuose gyvenantys už ką balsuoja, kokį prezidentą ar europarlamentarą renka? Kad ir kur gyventų, seniems žmonėms balsuoti yra sunku, reikia paaiškinti, supažindinti, perskaityti.

„Tie, kurie nesuvokė, nes serga senatvine silpnaprotyste, neleidome balsuoti, - sakė A. Šimkienė. - Tokių šiuose namuose yra penki, jie ir nebalsavo”. Pasak l.e. einančios direktorės pareigas moters, jiems tai būtų tik nereikalingas „kipišas“, tad biuleteniai ir nebuvo įteikti. Senelių namuose iš 22 rinkimuose dalyvavo 17 gyventojų.

A. Šimkienė pasakojo, kad tie, kurie balsavo, patys braukė. Su prezidento rinkimais buvo viskas gerai, tik su europarlametarais buvo labai painu, nes buvo labai daug kandidatų. „Tačiau seneliai konkrečiai žinojo už kokį žmogų balsuoti, mums teko pagal tą žmogų surasti partiją ir tada reitinguodavome tą žmogų”, - sakė ji.

Po pirmojo rinkimų turo senelių namuose lankėsi Jurbarko tarybos narė A. Tunaitienė, buvo ir Seimo nario B. Paužos padėjėja, ir socialdemokratų partijos narys Jonas Ivanauskas. „Jie teiravosi kaip seneliai gyvena, mes supažindinome, pavežiojome po kambarius, jie pasireklamavo”, - pasakojo A. Šimkienė. Ar toks vizitas turėjo įtaką tų senelių apsisprendimui balsuoti, niekas nežino.

„Senelių namuose neprimatantiems turime pasakyti, kad yra du kandidatai į prezidentus: vyras ir moteris. Vienas senukas sako - „vot vyras tai gerai!“. Kitas mano, kad nieko nereikia keisti, tegu bus kaip buvo. Kiekvienas turi savo nuomonę. Paaiškini, kad prie tos pavardes reikia padėti kryžiuką. Jei pasakė pavardę, tai ir uždedi kryžiuką”, - pasakojo A. Šimkienė.

„Ne visi suvokia, net kas yra tas žodis Europarlamentas. Tada paaiškiname, kad reikia siųsti žmogų į Belgiją, į Briuselį, kad Lietuvai ir mums atstovautų. Viena močiutė norėjo, kad Paksas būtų prezidentas, paaiškinome, kad Paksas negali būti, bet yra kiti du kandidatai. Bet išgirdusi Pakso pavardę prie parlamentarų, pasiuntė jį į Briuselį...”, - rinkimų ypatumais dalijasi laikinai pareigas užimanti direktorė.

Rinkimų metu agitacija, pasak jos, nevyko, būtų net neįmanoma to daryti. Į senelių kambarius eidavo penkiese: dvi pašto darbuotos, dvi globos namų darbuotojos ir viena stebėtoja.

Lengvai galima padėti „apsispręsti“ už ką balsuoti

Apie tai, kad nereikėtų leisti balsuoti žmonėms, kurie jau sunkiai orentuojasi politinėje erdvėje, kalbėjo Tvarkos ir teisingumo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas A. Gudaitis. Jo nuomone, daryti įtaką tokiems rinkėjams tikrai galima, reikia tik dažniau apsilankyti. Kaip pavyzdį jis paminėjo Adakavo senelių globos namus, kuriuose yra apie 200 globotinių. Tai, kad juose visi balsavo už vieną kandidatą, tik patvirtina įtarimus apie galimai daromą įtaką. Jurbarke tokiose įstaigose globotinių nedaug, todėl jų apsisprendimas didelės įtakos ir nepadarė.

Kitais 2015 metais mūsų laukia nauji rinkimai. Rinksime savivaldybių tarybas. Į Jurbarko rajono tarybą patenkama surinkus per 400 balsų, tad gal „gerai pavažinėjus“ po socialines įstaigas, galima privilioti ne vieną rinkėją.