Žodžio laisvė yra pamatinė demokratinės visuomenės vertybė, teigiama Lietuvos žurnalistikos centro „Žiniasklaidos teisės vadove“. Ji ne tik suteikia galimybę saviraiškai, bet ir įpareigoja vertinti ir prisiimti atsakomybę už naudojimąsi ja. Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje.

Žodžio laisvė yra pamatinė demokratinės visuomenės vertybė, teigiama Lietuvos žurnalistikos centro „Žiniasklaidos teisės vadove“. Ji ne tik suteikia galimybę saviraiškai, bet ir įpareigoja vertinti ir prisiimti atsakomybę už naudojimąsi ja. Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje.

Teisę gauti informaciją iš valstybės bei savivaldybės institucijų turi visi piliečiai, tačiau būtent žurnalistai turi teisę reikalauti, kad informacija būtų pateikta operatyviau, t. y. ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomų duomenų – ne vėliau kaip per savaitę. Institucijos, atsisakiusios suteikti informaciją, jau kitą darbo dieną privalo raštu informuoti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.

Šios ilgokos įžangos prisireikė, nes Jurbarko rajono savivaldybėje jau keletą mėnesių tyliai galioja kita „tvarka“, akivaizdžiai besikertanti su Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pastaruoju metu norint gauti mero komentarą ar reikalingą informaciją iš savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo ar specialisto jo kuruojamu klausimu tenka apsiginkluoti kantrybe, o savivaldybės administracijos darbuotojai, tiesiogiai kalbinami žurnalistų, prašant suteikti papildomos informacijos ar pakomentuoti aktualia tema, atsiprašo, kad negali apeiti „iš viršaus nuleistos“ naujos tvarkos.

Pasirodo, konkrečią temą išmanantis ir tą sritį kuruojantis specialistas (ar net skyriaus vedėjas) atsakyti tiesiai žurnalistui arba jam pateikti jau turimą informaciją negali – užklausą reikia nusiųsti savivaldybės administracijos Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriui bendruoju savivaldybės elektroniniu paštu info@jurbarkas.lt. Šis reikalavimas gal ir nekeltų rūpesčių, jei savivaldybės administracija į užklausas atsakinėtų įstatymo nustatytais terminais, kurie, kaip minėta, gana trumpi – viena darbo diena arba, ilgiausiai, savaitė, tačiau į juos „sutilpti“ niekaip neleidžia lėtos biurokratinio aparato „apsukos“.

Informacija savivaldybės koridoriais keliauja lėtai

Elektroniniu paštu gautas laiškas užregistruojamas, tada administracijos direktorė jį nukreipia atitinkamo skyriaus vedėjui, o šis paskiria atsakyti konkrečiam specialistui. Parengtas atsakymas grįžta panašiu keliu: vizuojamas vedėjų, administracijos vadovų, galiausiai atsiunčiamas laikraščiui Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus atstovų. Kol užklausa pereina visus šiuos slenksčius, užtrunka nemažai laiko – atsakymas kartais gaunamas, kai straipsnis jau būna parengtas ir paskelbtas laikraštyje. Būna ir taip, kad tema tampa nebeaktuali. Arba parengtas atsakymas būna toks, kad reikia patikslinti informaciją – tuomet vėl tenka kartoti tą pačią procedūrą. Taip nutiko „Mūsų laikui“ prašant informacijos apie tai, kiek lėšų savivaldybės tarybos nariams buvo išmokėta 2022 metais – prireikė kelių paklausimų ir laukti maždaug mėnesį, kol gavome vieną lentelę su skaičiais. O pasitaiko, kad informaciją iš viso „užmirštama“ pateikti.

Informacija apie pažintinio parko trūkumų pašalinimą nepateikta iki šiol

Dar liepos 3 dieną „Mūsų laikas“ kreipėsi į savivaldybės administraciją, atkreipdamas dėmesį į birželio 30 dieną slėnyje prie Mituvos atidarytoje naujoje laisvalaikio erdvėje pastebėtus trūkumus – nesaugius vaikams skirtus įrenginius: medinių laipiojimo cilindrų viršus uždengtas kietu plastiku, nuo kurio labai lengva nuslysti; medinių kubų, skirtų sėdėti ar laipioti, viršus apkaltas skarda, kurios kraštai kai kuriose vietose ypač aštrūs ir gali rimtai įpjauti; lavinamasis žaidimas, kuriame reikia į eilę surikiuoti skirtingų spalvų apskritimus, jau dabar netinkamas naudoti, nes nebėra magnetukų, kuriais apskritimai fiksuojami prie lentos ir kitus, bei paprašė informuoti, ar savivaldybės specialistams yra žinomos šios problemos bei trūkumai ir ar planuojama juos šalinti. Jei taip, tai kada?

Liepos 7 d. gavome administracijos direktorės Rūtos Vančienės pasirašytą raštą, kuriuo pranešta, kad „Mūsų laiko“ paklausimas išsiųstas UAB „Projektas KARMA“, UAB „Atamis“ ir UAB „Erdvinė linija“, o gavus jų atsakymus, būsime informuoti papildomai. Nors praėjo jau beveik du mėnesiai, savivaldybės administracija atsakymo iš minėtų įmonių, matyt, negavo, o nė vienam savivaldybės specialistui nueiti iki parko, apžiūrėti ten esančius įrenginius ir kreiptis į rangovą dėl trūkumų pašalinimo irgi nebuvo laiko, nes parke kol kas viskas po senovei.

Informacijai teikti trūksta „žmogiškųjų resursų“

Liepos 24 dieną „Mūsų laikas“ kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie naujos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narių darbo laiką ir užmokestį bei kanceliarines išlaidas. Rugpjūčio 2-ąją gautas atsakymas, kad „negalime pateikti Jūsų prašomos informacijos, susijusios su tarybos narių kanceliarinėmis išlaidomis, nes nėra patikrintas šiuose dokumentuose pateiktų duomenų atitikimas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentui. Už šį darbą atsakingas specialistas atostogauja ir dėl žmogiškųjų resursų trūkumo jo niekas nevaduoja“. Praėjus keletui savaičių dar kartą užklausta viešųjų ryšių specialistė pranešė, kad informacija „yra paskelbta savivaldybės puslapyje“, tačiau apie tai informuoti užklausą pateikusius žurnalistus, matyt, tiesiog pamiršo.

Mero komentarai taip pat keliauja administracijos koridoriais

Sudėtinga tapo gauti ir paties mero Skirmanto Mockevičiaus komentarą. Jei iki tol rajono vadovas į „Mūsų laiko“ klausimus atsakydavo gana operatyviai – nors ir trumpai, bet kone tą pačią dieną, pastaraisiais mėnesiais situacija pasikeitė – ne pats atsako, o nukreipia jam skirtą paklausimą jau minėtu bendruoju savivaldybės elektroninio pašto adresu.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas: „biurokratizavimas bjauriąja prasme“

Su naująja Jurbarko rajono savivaldybės informacijos teikimo tvarka supažindintas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius situaciją įvertino griežtai, nevyniodamas žodžių į vatą: tai yra blogai valdoma savivalda, biurokratizavimas bjauriąja prasme.

„Taip negalima. Teisę gauti ir skleisti informaciją tiek savivaldybės darbuotojams, tiek žiniasklaidai kažkokiu būdu riboti, biurokratizuoti, trukdyti galima tik tais atvejais, kai saugomos konkrečios tikros vertybės: nuo valstybės ar komercinių paslapčių iki asmens duomenų, kurie gali būti pertekliniai ir neteikiami. Bet paprastai biurokratizmas įsukamas ne dėl to, kad būtų saugomos tokios vertybės“, – sakė D. Radzevičius, pateikdamas griežtą vertinimą. „Biurokratinės taisyklės, derinimai demonstruoja tris labai svarbias savybes, kurios prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui ir apskritai viešojo administravimo principams. Pirma, demonstruoja absoliutų nepasitikėjimą tiek visuomene, kuri domisi ta informacija, ir, kas dar baisiau, – visišką nepasitikėjimą darbuotojais, jei darbuotojas kiekvieną smulkmeną turi derinti su valdinininkais, kuriems pavaldus. Administracine prasme tokie vadovai, mano galva, apskritai netinkami vadovauti, jei nepasitiki savo darbuotojais, kurie nieko blogo nepadarė, bet dėl visa ko jį reikia penkis kartus patikrinti arba jis turi suderinti, arba jam išvis neleidžia komunikuoti, o tik paruošti informaciją, kuri keliautų vadovams. Antra, mano galva, dar baisesnė savybė – autoritarinio valdymo ar narciziškas tipas, kai geras žinias ar svarbią informaciją nori paskleisti tik vadovai, taip siekiantys visuomenei parodyti, kad jie čia yra svarbiausi, daugiausia dirba ir viską žino geriausiai. Savotiškas asmenybės sutrikimas, kai vietoj to, kad tarnautų visuomenei ir dirbtų savo darbą, nebandytų užsiimti nereikalingomis procedūromis, vadovai ar jų pavaldiniai užsiima štai tokiais dalykais. Ir kas dar labai svarbu, akivaizdžiai jie nesupranta valstybės tarnybos esmės, kad greitas ir patogus visuomenės informavimas apie ją dominančius dalykus yra efektyvus valdymas. Ir priešingai – negreitas, neoperatyvus, neišsamus, nepatogus visuomenės informavimas yra blogas valdymas. Net ir vienas toks pavyzdys demonstruoja savivaldybėje aukštą bendrą nekompetencijos lygmenį ir akivaizdų negebėjimą efektyviai valdyti ypač išeinančią informaciją, susijusią su probleminiais klausimais – ar tai būtų finansai, ar ginčai. Ten, kur į problemas reikia žiūrėti kuo atviriau, greičiau, ieškoti sprendimų įtraukiant visuomenę, bet koks komunikacijos apsunkinimas ne gerina, o blogina ryšius su visuomene. Turime paketą tiek asmeninių, tiek dalykinių nekompetencijų, kurios iš esmės rodo, kad savivalda tame rajone valdoma blogai“, – apibendrina Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Kodėl reikia atvirumo

Kuo daugiau atvirumo – tuo efektyviau sprendžiamos problemos. Pasak D. Radzevičiaus, tiems, kurie nori įvedinėti tokias tvarkas, reikėtų kuo skubiau užsirašyti į kompetencijų gerinimo, kvalifikacijos kėlimo kursus, tuo pačiu ir merams, jei jie tokias iniciatyvas palaiko. „Ne paslaptis, merų turime įvairiausių. Vieni nepatyrę, kiti užsisėdėję ir galbūt nebenori bendrauti, bet meras vienas negali visko daryti. Yra ir patarėjų, padėjėjų, koalicijos partnerių, kurie turi pasakyti, kad elgiamasi kvailai, neprofesionaliai. Atvirumas yra viena svarbiausių koncepcijų, kuri gimdo pasitikėjimą bei leidžia kuo greičiau ir efektyviau išspręsti problemą. Uždarumas neleidžia nei vieno, nei kito kurti. Kaip gali pasitikėti meru ar savivaldybe, jei į paprastą klausimą atsakant pradeda užsiimti biurokratizmu bjauriąja prasme. Atidavei informaciją, ir dirbk toliau savo darbą, o jei tavo darbas tampa neduoti informacijos ar derinti 10 kartų – tai tokiems darbams etatų niekada neužteks“, – ironizavo D. Radzevičius.

Piktnaudžiavimu skundžiasi regioninė žiniasklaida

Žurnalistų sąjungos pirmininkas pripažino, kad daugiausia skundų savivaldos darbu sulaukiama iš regioninės žiniasklaidos. Šypsosi, kad kaip tik tą pačią dieną, kai jam skambino „Mūsų laikas“, su juo susisiekė vieno Anykščių krašto laikraščio atstovai, kurių taip pat netenkina savivaldybės viešieji ryšiai. „Ten kitas atvejis, bet lygiai taip pat simbolizuojantis (savivaldos) požiūrį“, – sakė pašnekovas, apibūdindamas situaciją, kai Anykščių rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė pareikalavo redakcijos pašalinti jos nuotrauką iš straipsnio. „Vietoj to, kad ji gerintų ryšius su visuomene daro priešingai – juos blogina, nes toks reikalavimas nėra teisėtas“, – paaiškino pašnekovas, nukreipęs kolegas į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad gautų oficialų atsakymą ir jį persiųstų tai pačiai specialistei bei jos vadovybei. „Tam, kad skubiai siųstų į kvalifikacijos kėlimo kursus, arba vytų lauk tokį žmogų“, – komentavo jis.

Mero komentaras: vadovaujamės įprasta praktika ir tvarka

Paprašėme naująją tvarką pakomentuoti rajono merą Skirmantą Mockevičių. Pasiteiravome, kas ir kokiu tikslu tokią tvarką inicijavo? Ar ji tinkama, teisinga ir efektyvi? Ar taip nėra apsunkinamas ir taip sudėtingas žurnalisto darbas – sudaromos kliūtys tinkamai ir laiku informuoti skaitytojus aktualia tema? Paklausėme, ar tokiu būdu nėra demonstruojamas savivaldos vadovų nepasitikėjimas administracijos specialistais, tarp kurių – net ir skyrių vedėjai? Ar toks perdėtas biurokratizavimas nėra būdas kontroliuoti informaciją, išplaukiančią iš savivaldybės administracijos – geros naujienos turi būti pranešamos vadovų, o blogos apskritai nutylimos?

„Visų pirma noriu pabrėžti, kad tiek mano, tiek savivaldybės administracijos pareiga – teikti informaciją žiniasklaidai ir visuomenei taip, kaip numatyta teisės aktų reikalavimuose. Tačiau pastaruoju metu sulaukiame ypač daug paklausimų, į kuriuos rengiant atsakymus tenka sugaišti tikrai daug laiko. Tenka atsakyti į klausimus, dėl kurių sprendimus priėmė šiuo metu savivaldybėje nedirbantys asmenys ir pan., todėl pasitaiko, kad informaciją pateikiame kiek vėluodami. Taip pat turėjome atvejį, kai viena žiniasklaidos priemonė tiesiogiai bendravo su skyriaus vedėju, šis pateikė asmeninę nuomonę, o savivaldybės vadovams po to teko aiškintis, jog tai nėra savivaldybės administracijos ar mero nuomonė. Todėl vadovaujamės įprasta viešąsias paslaugas teikiančiose institucijose praktika ir tvarka – registruoti visus paklausimus, o atsakymus siųsti institucijos vardu (už komunikaciją su žiniasklaida yra atsakingas Dokumentų ir viešųjų ryšių skyrius), siekiant informacijos tikslumo ir sudarant galimybę vėliau patikrinti, ar pateikta informacija yra teisinga. Jei aš gaunu trumpus klausimus tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu, pakomentuoti vieną ar kitą faktą ar įvykį, visuomet kiek galėdamas operatyviau atsakau ar perskambinu man skambinusiam žiniasklaidos atstovui. Tai atlieku po darbo valandų, nes įprastai darbo laiką planuoju keletui savaičių į priekį. Tačiau paklausimai, kuriems reikia rinkti papildomą informaciją, registruojami ir į juos atsakoma nustatyta tvarka (t. y. atsakymus rengia atitinkami skyriai). Jūsų klausimas dėl „blogų“ ir „gerų“ naujienų ar žinių teikimo man nesuprantamas, todėl jo atsakyti ir komentuoti negaliu“, – teigė meras, vildamasis, kad pavyks ir toliau sklandžiai bendrauti, pristatant rajono gyventojams informaciją apie savivaldybės darbą.

%MCEPASTEBIN%%MCEPASTEBIN%