Naujokų debiutas pasisekė

dažnai minit žody dešinysis, dešinieji, dešinioji politika ir panašiai. gal apibrėšit kas tai yra "dešinieji"? ir man tai naujoji sajunga visai ne dešinieji. Puikiai visi prisimenam kad buvo paulauskas brazausko paskirtas įpėdinis ir kovojo su adamkum aplink kurį taip vadinami "dešinieji" ir telkėsi. O aplink paulauska telkėsi visi "kairieji". Čia gi visai neseni laikai, visi viska puikiai prisimena

Istorija ir politikos subtilybės nėra lengvai visiems prieinamos. Buvo laikas, kai visa Jurbarko politika buvo tik kairė. Atgimimo laikais atsirado tam tikrų prosvaiščių. Deja, tai truko ne per daug ilgai. Palaipsniui vėl visa Jurbarko politika pasidarė tik kairė. Nebuvo jokios dešinės partijos, kuria parėmus situacija galėjo pasikeisti. Tada buvo sukurtas Naujosios sąjungos projektas, kuris keltą uždavinį įvykdė. Jurbarke stagnacinė valdžia buvo pakeista. Naujos valdžios buvo jau ne absoliučiai kairios. Tuo periodu gerą šansą netikėtai turėjo konservatoriai. Buvo suderinta, kad meru bus konservatorius Giedraitis, bet dalis konservatorių gal jį palaikė per daug dešiniu, todėl už jį nebalsavo. Taip, kad nors ir neįtikėtina, bet Naujoji sąjunga tuo metu atliko dešiniausios Jurbarko partijos vaidmenį ir padarė Jurbarke valdžios pakeitimą. Kadangi nebuvau tos partijos nariu, nebuvau rajono tarybos nariu galiu tik džiaugtis,kad taip sėkmingai pavyko suorientuoti jos veiklą. Į kitokią tos partijos veiklą niekaip nesikišau ir nebandžiau įtakoti.

Ir norėdamas už Jušką negali balsuoti, nes Makūną į tarybą gausi.

''dešiniosios partijos visada buvo mano prioritetas, ''
Tikriausiai tuo vadovavaisi ir dalyvaudamas Naujosios sąjungos sąraše, kurios skyriaus vadas J. Rekešius dabar šypsosi Darbo partijos

Šitie rinkimai labai naudingi Jurbarko istorijai. Vieni jos nežino dėl to, kad jauni. Kiti tiesiog spėjo primiršti. Kai kurie niekada jos nežinojo. Dabar, kadangi daug žmonių seka diskusijas pasitaikė gera proga sužinoti apie dabartinius įvykius istorijos kontekste. Visai nesistebiu, kad atsiranda žmonių bandančių Jurbarko istoriją suklastoti. Juk tikrai Lietuvos atgimimo istorija kai kam labai didelis šašas, žymiai mieliau būtų buvę gyventi sovietijoje. Priminsiu, kad Sąjūdis Jurbarke buvo populiarus iki 1990 metų pavasario. Tada išties Sąjūdžio vardas daug reiškė ir buvo galima rinkimus laimėti juo remiantis. Tačiau jau per 1990 metų savivaldos rinkimus Jurbarke Sąjūdžio populiarumas buvo išgaravęs. Priežasčių čia nenagrinėsiu. Rinkimams laimėti Sąjūdžio vardas niekam nepadėjo. Absoliučią daugumą Jurbarke laimėjo TSKP atstovai. Sąjūdis rajono taryboje net nesugebėjo suformuoti opozicinės frakcijos. Jurbarko rajone Sąjūdis kaip toks baigė veiklą 1993 metais ir 1995 metais rinkimuose nedalyvavo. Žmonės mano kaip mero veiklą įvertino labai gerai. Todėl 1997 metais antraeilė partija, kuriai aš tuo metu atstovavau ir jau senokai yra išnykusi iš politinio gyvenimo laimėjo 7 vietas. Šiuo metu net pačioms stipriausioms, Lietuvos mastu, politinėms partijoms Jurbarke tai neįkandama. Taip yra todėl, kad jos neturi tokio stipraus lyderio, kaip dešiniosios partijos turėjo 1995 ir 1997 metų rinkimuose. Kaip bebūtų dešiniosios partijos visada buvo mano prioritetas, todėl šiuose rinkimuose kviečiu palaikyti bendrą dešiniųjų kandidatą R. Jušką.

Sutinku, kad makūnas be galo pagyrūnas. meru savo laiku jis buvo išrinktas tik dėl to, kad buvo sajudietis. tuo metu to pilnai pakako, toks laikmetis buvo. Niekas į kompetencijas ar asmeninius gebėjimus nežiūrėjo. Štai praėjus eilei metų jo daugelis jurbarkiečių aplamai neprisimena, neprisimena, kad jis iš vis buvo meru. Pilka, beveidė asmenybė. Paprašius pavardinti jo, kaip mero atliktus, įsimintinus darbus- nebūtų įmanoma. Tai deje faktas. beje ir šiuose rinkumuose jis, kaip pilka asmenybė labai nedaug reitingo balsų gavo, net į tarybą neprėjo. Taip kad pagyrūniškas pliauškimas iš tuščio į kiaurą apie savo nuveiktus kažkokius mistinius darbus, kurių niekas nematė- tiesiog oro sudrebinimas bezdalais.

Pabandykite savo protingus pasakymus pagrįsti nors mažyčiu argumentu, nes jai to negalite, o tai reikėjo padaryti iš karto, pats teliksite elementariu absurdu. Toks įspūdis, kad kalbate iš praeities senu bolševikiniu stiliumi. Laikas bėga daug kas keičiasi, bendras žmonių išsilavinimo lygis kyla. Daug žmonių jau moka skaityti, mano pateiktus faktus lengva patikrinti, daugumas jų yra internete. Taigi pabandykite ką nors iš mano pasakytų faktų nuneigti. Suprantu, kad juodosios jėgos bijo pažangos, todėl kuria įvarius į praeitį vedančius projektus, veikia pasislėpę. Jūs būtumėte labai stiprūs, jei jūsų kėgėbizmo būtų bijoma. Nebūsiu prieš jai kas nors jums padės, nes matomai jūs pats nieko nepajėgste argumentuoti. Pasakysiu dar taip KGB nebuvo kažkokie kvailiai, jų tik pažiūros buvo žalingos. O pas jus be žalingų, kenkėjiškų pažiūrų yra kas daugiau?

Net neįsivaizduoju, kaip įvardinti Makūno komentarus, tiesiog neatrandu židžių apibūdinti tokius pagyrūniškus ir su tikrove prasilenkiančius skiedalus.... Ne tai kad susireikšminimo viršūnė, bet ryški proto stagnacija

Jei tai ne Broniaus komjaunuoliai, o pažiūrėjus į jų sąrašą, abejonių kyla, būtų labai puiku. Linkiu nebūti valdomais iš seimo ir kuo pozityvesnės savarankiškos veiklos Jurbarko labui.

Jeigu kalbam apie praeitį visada būtų gražu paminėti kokią. Kitaip liksime tik Patenkinti, bet ne protingi. Prieš 25 metus Jurbarkas rinkdamas savivaldybę buvo daug giliau praeityje nei tuo metu visa Lietuva. Tuo metu dėl labai specifinių aplinkybių aš nekanditavau. Mano kova su praeičia toli gražu ne visada buvo sėkminga, bet labiau kovojusio Jurbarke su ja nebuvo. Kai aš tapau Jurbarko atgimimo laikų lyderiu man buvo 32 metai, kitoje barikadų pusėje buvo visa TSKP, KGB, Vykdomsis Komitetas su įvairiais padaliniais, ir t.t. Dalis buvusios ir naujai išrinktos tarybos narių taip pat buvo anoje barikadų pusėje. Ta visa praeitis nėra taip labai toli kaip kartais atrodo. Mano kova su jais, tai yra praeitimi buvo sėkminga. Kad praeitis Jurbarke sugebėjo sugrįžti pripažįstu, bet tai labiau sąlygojo ne pačio Jurbarko stagnacinės jėgos, bet desantas mestas iš Vilniaus. Kai dar kartą sugebėjau mobilizuoti visas Jurbarko pažangiasias jėgas ir laimėjome absoliučia persvara Jurbarko savivaldos rinkimus man buvo 39 metai, o savo 40 švenčiau būdamas meru. Visada maniau, kad labai didelius darbus gali padaryti jauni. O gal čia diskutuojantys tikrai nuoširdžiai mano kad tas visas kėgėbynas, komunistynas yra ne praeitis, o ateitis. Tikiuosi, kad šiame sąraše išrinkti asmenys taip nemano, kitaip nei jaunumas nei senumas nepagelbės.