Naujam šildymo sezonui: vietinis biokuras vietoje sankcionuoto iš Baltarusijos

Aplinkos ministerija kartu su kitomis institucijomis ieško papildomų galimybių apsirūpinti biokuro žaliava iš nacionalinių išteklių ir taip  kompensuoti jos trūkumą nutrūkus importui iš Baltarusijos. Tam bus panaudota iki 700 tūkst. m3 kirtimo liekanų potencialo, daugiau medienos tikimasi surinkti iš miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti.

„Kitą sezoną vartosime mažiau dujų ir daugiau biokuro, todėl Valstybinių miškų urėdijai pavesta surasti visus rezervus esamose kirtimų normose. Sutvarkysime melioracijos griovius, vykdant atvejinius ir ugdomuosius kirtimus paimsime daugiau miškų kirtimų liekanų“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai dėl vykdomos agresijos prieš Ukrainą turės reikšmingos įtakos apsirūpinimui biokuru, mat pastaraisiais metais augęs skiedros importas iš Baltarusijos (2021 m. importuota 942 tūkst. m3) visiškai sustos.

Daugiau kaip pusė iš Baltarusijos importuotų skiedrų būdavo sunaudojama kaip biokuras. Tai sudaro apie 20 proc. viso katilinėse sunaudoto biokuro kiekio, todėl šalies biokuro rinka bus reikšmingai paveikta.

Pagrindinis biokuro žaliavos šaltinis yra Lietuvos miškuose užauginta mediena, tačiau visi pasiūlymai dėl papildomo išteklių naudojimo visais atvejais turės užtikrinti tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek tarptautiniuose dokumentuose prisiimtus įsipareigojimus dėl tvaraus miškų valdymo.

Vienas iš greičiausiai įgyvendinamų žaliavos biokurui tiekimo didinimo šaltinių yra miško kirtimo liekanos. Mokslininkų vertinimais, jų tiekimo potencialas Lietuvoje yra apie 700 tūkst. m3 per metus. VĮ Valstybinių miškų urėdija, įvertinus technologinius ir aplinkosauginius aspektus, kasmet gali pateikti ir teikia rinkai apie 400 tūkst. m3 kirtimo liekanų. Dalis šio kiekio ankstesniais metais likdavo nenupirkta. Dabartinėje situacijoje jis visas bus panaudotas biokuro gamybai ir pateks į šalies katilines.

Tuo tarpu privačiuose miškuose šios žaliavos teikimas dėl minėto baltarusiškos skiedros antplūdžio iki šiol buvo žemas. Tikimasi, kad per pastaruosius metus išaugus miško kirtimo liekanų paklausai ir jos kainai padidėjus tris kartus, šios žaliavos gamyba privačiuose miškuose taip pat stipriai išaugs.

Didžiausias lig šiol nenaudojamas medienos šaltinis yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti miškai, kurių šiuo metu likę apie 140 tūkst. ha. Greitesnis šių miškų perdavimas nuolatiniams šeimininkams leistų papildomai rinkai patiekti 600-800 tūkst. m3 medienos per metus, dalis kurios būtų panaudota ir biokuro gamybai. Suprantama, šis procesas nėra greitas, todėl tikėtina, kad naujam šildymo sezonui bus pateikta mažesnioji minėto kiekio dalis.

Kiti siūlomi sprendimai – medienos ruošos efektyvumo didinimas, miško ugdymo kirtimų intensyvinimas, griovių, trasų ir technologinių linijų intensyvesnis valymas, perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų naudojimo privačiuose miškuose skatinimas – leistų  padidinti medienos tiekimą 800-900 tūkst. m3 per metus. Tai reikšmingai prisidėtų prie medienos poreikių tenkinimo, tačiau dėl technologinių, teisinių, ekonominių ir kitų priežasčių šių priemonių įgyvendinimui reikia daugiau laiko, nei likęs pusmetis iki naujo šildymo sezono.

Kai kurioms šių priemonių, ypač privačiuose miškuose, gali reikėti ir papildomo finansinio skatinimo. Tai labiau į tolesnę perspektyvą ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą nukreiptos priemonės.