Namus jau galima puošti invazinių rykštenių žiedais

Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.

Didžioji rykštenė (Solidago gigantea) ir kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) yra invaziniai augalai, įtraukti į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą 2012 metais. Jos lengvai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų ir gali plisti dideliuose plotuose (ypač kirtavietėse, pakelėse ar apleistose žemės ūkio plotuose), nustelbdamos vietinius augalus ir sudarydamos tankius sąžalynus. Tai daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai, kurie nereiklūs dirvožemiui, ištveria sausras ir šalčius, nes natūraliai auga Šiaurės Amerikoje. Manoma, kad Lietuvoje rykštenės pradėtos auginti kaip dekoratyviniai augalai XIX a. pabaigoje. 

Invazinės rykštenės auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose.

Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (BĮIP INVA) yra pateikta informacija apie šių invazinių rykštenių paplitimą Lietuvos teritorijoje, jų biologiją, kilmę, naikinimo metodus, teisinį reglamentavimą.

Jei pastebėjote invazinių rykštenių savo aplinkoje, pavienius augalus rekomenduojame iškasti, naikinti augalų apsaugos produktais, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą, suarti.  

Prie rykštenių plitimo stabdymo galite prisidėti skindami šiuos augalus ir puošdami jomis savo namus. Rykštenių žiedai yra ne tik gražūs, bet ir ilgai išsilaiko skintų gėlių puokštėse ir džiovintose kompozicijose. Skindami jas sumažinsite invazinių rykštenių populiaciją gamtoje, nes jos nesubrandins vėjo platinamų sėklų. Taip pat šie augalai dauginasi požeminiais šakniastiebiais, todėl jų iškasimas gali padaryti didesnę naudą, tačiau būtina surinkti iškastus, susmulkintus kasant šakniastiebius, kad vėl neįsišaknytų. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų, tad aplinkosaugininkai įspėja nuvytusių žiedynų nemesti kur pakliuvo, tik į kompostavimo įrenginius ar žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos. 

Nuo 2025 m. Aplinkos ministerija iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuoja finansuoti Pažangos priemonės „Išsaugoti biologinę įvairovę“ jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkančios valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai.

Įgyvendinant projektą numatoma taikyti fiksuoto įkainio dotaciją už sunaikintas invazines rūšis, įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašąir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą: Sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi), Mangetacio barštį (Heracleum mantegazzianum), bitinę sprigę (Impatiens glandulifera), didžiąją rykštenę (Solidago gigantea), kanadinę rykštenę (Solidago canadensis) ir luzitaninį arioną (Arion lusitanicus), kurio pavadinimą planuojama keisti į ispaninį arioną (Arion vulgaris).

Projektą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas minėtoms dotacijoms. Norint dalyvauti jungtiniame projekte, reikės parengti invazinės rūšies gausos reguliavimo veiksmų planą, vadovaujantis Invazinių  rūšių  kontrolės ir  naikinimo  tvarkos  aprašu.

Primename, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 280 iki 1500 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2000 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–800 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800 – 1500 eurų baudos.