Mobilusis laiškininkas: gyventojai suirzę, paštas prašo kantrybės

Mūsų laikas“ lankėsi Raudonėje, Pilies I kaime bei Skirsnemunėje, susitiko su savo skaitytojais – paaiškėjo, kad pašto permainos įnešė nepatogumų ir suerzino gyventojus. Pradėjus dirbti mobiliems pašto darbuotojams, ir laiškus išsiųsti užtrunka, ir prenumeruotus leidinius gerokai vėliau gauna. Dėl tos priežasties –ir prenumeratų atsisako. Ne dėl pretenzijų turiniui, o todėl, kad nepatogu, sudėtinga užsiprenumeruoti. Pradėjus dirbti mobiliems paštininkams, didžiausią naudą pajuto vietinės parduotuvės – čia ženkliai padidėjo spaudos pardavimai. Išsiųsti laišką dabar užtrunka daug ilgiau nei anksčiau.

Raudoniškė Loreta nusakė konkrečią situaciją. Ji nori išsiųsti laišką į Vokietiją, bet neturi pašto ženklo. Tai turi skambinti mobiliai paštininkei, kad šioji pašto ženklą atvežtų. Ši žadėjo kitą dieną užsukti, kai važiuos kitais reikalais. Antras nepatogumas – paštininkės reikės laukti, kol atvažiuos, sumokėti pinigus, įduoti laišką, kuris, neaišku, kada bus išsiunčiamas. Loreta sako, kad anksčiau buvo daug paprasčiau – nulekia į vietinį paštą, nusiperka pašto ženklą ir tuoj pat laišką išsiunčia. Be to, ji priduria, kad telefono numerį, kuriuo gali išsikviesti mobilųjį laiškininką, ji susirado internete, o ką daryti vyresniems, kurie nei kompiuterio turi, nei internetu moka naudotis – jie nežino, kam skambinti. Loretai, kaip ir kitiems kalbintiems šio bei kitų miestelių gyventojams, užkliūva ir tai, kad iki tol užprenumeruotus laikraščius visi savo pašto dėžutėse iki 12 valandos visada rasdavo, o dabar ir iki 15 valandos neatneša, tad visas naujienas perskaito gerokai vėliau. Dėl to ne vienas skaitytojas nusprendžia leidinių neužsiprenumeruoti –- mėgstamą laikraštį nusiperka vietinėje parduotuvėje.

„Kam vargti, paštininkei skambinti, jei daug paprasčiau į parduotuvę nueiti ir nupirkti”, – paaiškina sutikti gyventojai. Kiti raudoniškiai atsisako pašto paslaugų ir nuo naujųjų metų jiems pensijas atneša UAB „Bastaras” darbuotojai, nors iki tol paštininkė ir pensijas atnešdavo, ir mokesčius padėdavo sumokėti, ir primindavo, kad laikraščių prenumerata baigiasi – toji laiškanešė visus gerai pažinojo. Dabar priimta nauja darbuotoja, ne vietinė, kuriai šis kraštas nėra pažįstamas, tad užtruks, kol susipažins. Gyventojai, tikina, ir toliau būtų pašto paslaugomis naudojęsi, jei ne nauja tvarka – kai vieną antrą kartą su mobiliu paštininku telefonu nepavyko susisiekti, laiko suderinti, nusprendė pas konkurentus, į „Bastarą“ pereiti, o laikraščius parduotuvėje pirkti. Kitiems taip pat neatrodo patogu, kai prireikia paštininką išsikviesti – reikia būti namuose sutartu laiku, kas ne visada pavyksta – pasikeitus planams prasilenkia. Vyresnio amžiaus ligoti miestelių gyventojai buvo pripratę, kad paštininkas spaudą atnešdavo tiesiai į namus, perduodavo tiesiai į rankas, o ne į pašto dėžutę – sunkiai vaikštantiems tai didžiulė kliūtis. Jiems sunku iki pašto dėžutės nueiti – palikti laikraščiai dėžutėse sulyja, sušlampa.Teko girdėti ir tokių skundų, kad paštininkai kai kuriuose kaimuose visą korespondenciją palieka vienoje pašto dėžutėje – kiekvienas toje gatvėje gyvenantis turi ateiti ir savo korespondenciją atsirinkti.

Problemas, su kuriomis susiduriama po pašto pertvarkos, viešina nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Šios vadovybė persakė vietos laikraščių, tarp jų ir „Mūsų laikas“ leidėjų, išsakytus nuogastavimus, problemas AB „Lietuvos pašto“ vadovybei – įvyko susitikimai ir priimti sprendimai, kaip spręsti iškilusius sunkumus.

Paaiškino, kodėl spauda vėluoja

„Mūsų laikas“ rajono gyventojų, mūsų skaitytojų, nuogąstavimus persakė AB „Lietuvos paštas“ atstovams – susidariusią situaciją pakomentavo korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė. Prenumeruojama spauda – prioritetas, tačiau, lyginant su ankstesniais metais, kai e-komercija taip neklestėjo, dabar be kasdienio leidinio ar reto svečio – laiško, šių dienų laiškininkai daugiausia pristato įvairius smulkius siuntinius. Siuntų kiekiai kasmet didėja – per 2018 m. Lietuvos paštas pristatė 13 mln. siuntinių ir 44 mln. laiškų, tad laiškininko krepšys sunkėja, jame daiktų apimtys didėja, todėl natūraliai telpa mažiau korespondencijos ir laiškininkas turi kelis kartus sugrįžti į savo pašto skyrių jo pasipildyti. „Užtrukus su siuntiniais ar teikiant prašomas paslaugas pas vieną klientą, natūraliai pailgėja laikraščio pristatymas jo kaimynui – tai žmogiška ir lengvai paaiškinama“, – paaiškina ji.

Pašnekovė pažymi, kad kiekvienas laiškininkas turi analitikų suformuotą savo aptarnaujamą apylinkę, kurios maršrutas keičiasi pagal tą dieną turimos išnešioti korespondencijos ar siuntinių kiekį bei gyventojų iškvietimus, todėl vienodų dienų nebūna. Jeigu jo iškvietimų maršrutas yra priešingoje prenumeratos užsakovo pusėje, natūralu, kad, kol laiškininkas apvažiuos visą apylinkę pagal eiliškumą, adresatas laikraštį gali gauti vėliau. Jeigu kitą dieną jo adresas bus pirmas maršrute (nes taip susidėliojo iškvietimai) – laikraštį jis gali gauti anksčiau. Visiems laiškininkams sudaromos panašaus darbo krūvio apylinkės, kad netektų dirbti viršvalandžių ir gyventojai neliktų be pašto paslaugų. Kai laiškininkai informuoja, kad per darbo dieną savo apylinkės jis nespėja apvažiuoti (tai netaikytina naujiems darbuotojams, kuriems užtrunka daugiau laiko įprasti prie darbo ritmo), apylinkės yra peržiūrimos ir vertinamos iš naujo. Pašnekovė pabrėžia, kad visi laiškininkai gauna papildomą priemoką už priimtą prenumeratą.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad Pašto įstatyme numatyta, jog prenumeratą paštas turi pristatyti tą pačią dieną, tačiau tikslios valandos nėra nurodytos, nes tai atlikti nėra įmanoma”, – teigė AB „Lietuvos paštas“ atstovė. Jos žodžiais, jei ši įmonė neįgyvendintų išmanių sprendimų, korespondencijos, leidinių ir siuntinių pristatymo procesai būtų kur kas ilgesni. „Žinoma, turint beveik 5 tūkst. darbuotojų, žmogiško faktoriaus išvengti nepavyksta, tačiau visada, gavę nepasitenkinimo signalą iš savo klientų, aiškinamės priežastis ir skubame eliminuoti problemą”, – žada „Lietuvos paštas“ atstovė.

Dėl pašto ženklo, ji taip pat turi paaiškinimą. „Pastebima tendencija, kad kasmet laiškų kiekiai mažėja, pvz. lyginant 2018 ir 2019 m., laiškų kiekis sumažėjo 17 proc., tai reiškia, kad žmonės vis mažiau naudojasi šia komunikacijos priemone, nes jas pakeitė technologijos. Atitinkamai mažėja ir pašto ženklų poreikis bei jų tiražai. „Suprantame, kad įprotis – labai svarbu, tačiau, kita vertus, lyjant, sningant ar sergant, ši paslauga labai patogi, nes mobilus laiškininkas pašto ženklą atveš į namus ir iškart paims laišką išsiuntimui. Visiems gyventojams prieš projekto pradžią į pašto dėžutes buvo išnešiotos skrajutės su visa būtina informacija – kokias paslaugas gali suteikti mobilus laiškininkas, kokiu telefonu skambinti ir kokiems pašto skyriams tai aktualu. „Šias skrajutes planuojame platinti pakartotinai, tad prašome gyventojų pasirūpinti, kad pašto dėžutės būtų tvarkingos. Taip pat pertvarkomuose pašto skyriuose kabo plakatai, kuriuose yra visa būtina informacija“, – sako A. Kurtkutė.