Miesto patrauklumas – svarbiau už mokesčius

Šį pavasarį ne vienos Jurbarko įmonės savininkui ar vadovui teko aiškintis dėl reklamos ir įmonės iškabų – daugelio laukė nemaloni žinia, jog norint mieste iškabinti reklamą, reikia ne tik suderintų projektų, bet ir sumokėti nemažą savivaldybės tarybos nustatytą rinkliavos mokestį. Verslininkai ne pirmi metai diskutuoja, koks šios rinkliavos tikslas ir kas savivaldybei svarbiau – miesto įvaizdis ar už reklamas surenkamos rajono biudžetui beveik jokios įtakos nedarančios pajamos.

Pasivaikščiojus po Jurbarką, gali pamatyti kokių tik nori iškabų ir reklamų – kai kurios parašytos pieštuku vos ne ant sąsiuvinio lapo. Kiekvienas verslininkas žino, kad įmonė be reklamos negali veikti, tačiau daro tokias, kokias leidžia kišenė ir supratimas. Dėl neišvaizdžių, nekokybiškai pagamintų reklamų kenčia ne tik  verslas, bet ir miesto įvaizdis. Užuominų apie tai jau yra buvę ir Jurbarko spaudoje.

Tačiau  šį pavasarį Jurbarko miesto seniūno paskelbtas vajus sugaudyti rinkliavos už mieste iškabintą reklamą nemokančius įmonių ir organizacijų savininkus su miesto įvaizdžiu neturi nieko bendro. Galima įtarti, kad seniūnui norėjosi surinkti daugiau pinigų į rajono biudžetą, todėl paragino verslininkus susirūpinti iškabintų reklamų teisėtumu.

Mokestis išties nemažas – už mieste metams iškabintą reklamą tenka susimokėti iki 144 Eur. O juk dar reikia mokėti ir už tentą, ir už reklamos pagaminimą, pakabinimą, pagaliau, jei nori išties kokybiško ir gražiai atrodančio reklaminio stendo, dar būtina ir  jį apšviesti. Be abejonės, kainuoja ir vietos, ant kurios kabinamas stendas, nuoma.

Verslininkai moka skaičiuoti, todėl prieš gamindami reklaminius stendus gerai pagalvoja, ar išlaidos atsipirks ir kokią duos naudą.

Bet savivaldybės taryba ir administracija turėtų galvoti dar ir apie miesto įvaizdį. Visi norėtume, kad Jurbarkas būtų gražesnis, kad reklamos miesto vaizdą ne gadintų, o puoštų. Kiek tokių, puošiančių miestą reklamų dabar turime Jurbarke? Nemažai įmonių skursta ir apie savo paslaugų, produkcijos reklamavimą išvis negalvoja.

Miesto seniūnijos duomenimis, už išorinę reklamą pernai buvo surinkta vos per 1 000 Eur rinkliavos. Visiškai aišku, kad 90 proc. reklamos savininkų  šios rinkliavos nemoka. Net jei ir sumokėtų, rajono biudžeto pajamos iš esmės nepadidėtų, todėl girdžiu nuomonių, kad savivaldybė turėtų ne apmokestinti besireklamuojančias įmones, o mokesčiais bausti tas, kurių reklama neatitinka estetinių reikalavimų, gadina miesto vaizdą. Galbūt netgi prisidėti prie tamsiu paros metu miestą apšviečiančių stendų pagaminimo išlaidų.

Kai UAB „Scanprekyba“ sumanė nedailią pastato sieną uždengti reklama ir taip pagerinti ne tik įmonės, bet ir Jurbarko įvaizdį, savivaldybės tarybos teko prašyti atleisti įmonę nuo privalomos rinkliavos. Tada ir pradėjome diskutuoti, ką duoda mokestis už reklamą ir kas savivaldybei svarbiau – gauti papildomus kelis litus ar verslininkų lėšomis papuošti miestą.

Sutikite, ir dabar Jurbarke yra nemažai kampų, kuriuos uždengus profesionaliai pagamintais vaizdingais reklaminiais stendais, miestas tikrai pagražėtų. Tai gal reikėtų ne rinkliavos už reklamą reikalauti, o skatinti verslininkus reklamuotis, padedant jiems įsigyti kokybiškus ir  estetiškus reklaminius stendus, apšviesti juos naktimis, kad mieste būtų šviesiau ir gražiau?

Blogiausia, kad kol kas niekas negalvoja, kaip Jurbarkas turėtų atrodyti po penkių ar dešimties metų, todėl miestas tvarkomas spontaniškai, nesikonsultuojant su kraštovaizdžio specialistais ir neturint jokios ateities vizijos. Gal diskusijos apie reklamos stendų  estetiką ir kokybę galėtų paskatinti savivaldybės vadovus imtis iniciatyvos pradėti kurti Jurbarko įvaizdį – juk geriau vėliau, negu niekad?

Ne pirmi metai verslo bendruomenė diskutuoja, kaip naudojamos savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšos. Šios diskusijos gerokai suaktyvėjo prieš rinkimus, tačiau tuomet visi supratome, kad neturime galimybių iš esmės pakeisti  buvusios valdžios sudaryto 2015 metų biudžeto pajamų ir išlaidų plano. Bet ir šiemet mūsų, Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo tarybos narių, niekas net nepaklausė, kiek pinigų reikėtų turėti fonde – tik gavę biudžeto projektą pamatėme, kad prie mums skirtos eilutės įrašyta tokia pat suma.

Verslininkai ne vieną kartą yra pareiškę nuomonę, kad geriau remti didesnėmis sumomis perspektyvias, augančias įmones, nei trupinti po kelis eurus tiems, kurie neturi už ką nusipirkti kasos aparato ar kokių kirpėjo žirklių. Niekas nesako, kad nereikia padėti pradedantiems, tačiau aišku kaip dieną, kad tokios „investicijos“ savivaldybei niekada neatsipirks. O parama įmonei, kuri turi potencialą augti, tik galbūt pritrūko lėšų naujai, daug žadančiai idėjai įgyvendinti, gali su kaupu atsipirkti jau po metų.

Taip, versle visada yra rizikos, bet verslininkai taip pat rizikuoja, todėl šiuo atveju net ir savivaldybei rizika būtų pateisinama.

Šią savaitę vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinome naujas smulkaus ir vidutinio  verslo rėmimo fondo nuostatus ir taisykles. Iš esmės jose niekas nesikeičia, tik sumažės draudimų, anksčiau įsprausdavusių tarybą į nepajudinamus rėmus ir privesdavusių laviruoti tarp nuostatų ir taisyklių punktų net ir tais atvejais, kai visi sutikdavome, kad įmonei reikia padėti. 

Tai pirmas žingsnis į fondo pertvarką. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau savivaldybės vadovai išgirs mūsų argumentus ir patikės, kad didesnės parama verslui duoda ir didesnį atsiperkamumą. Nelengva pakeisti nusistovėjusį požiūrį ir  veiklos standartus, nes savivaldybės valdininkų ir verslininkų nuomonės skiriasi ne tik dėl paramos. Nieko keisto, kad naujos kartos politikams sunkiai sekasi susišnekėti su tradicinių partijų senosios kartos politikais, vis dar formaliai žiūrinčiais į savivaldybės tarybos veiklą.

Eidami įrinkimus mes, visuomeninio judėjimo „Jaunoji karta“ atstovai, tikėjomės greitesnių ir didesnių permainų. Dabar matome, kad ne taip lengva kitokį požiūrį turinčius politikus priversti patikėti šiuolaikinėmis idėjomis. Permainos vyksta, tik lėčiau nei norėtume, nes kartais net diskusijos apie vieną ar kitą būtiną  pasikeitimą visuomenėje sukelia didelį šurmulį. Nežiūrint į tai, diskutuoti  būtina, nes tik visiems išsakius savo požiūrius, lengviausia  rasti teisingą kelią.