Medžioklės tikslas – reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją

Spalio 15-ąją prasidėjo varyminės medžioklės ir vilkų medžiojimo sezonas. Jurbarko rajone vilkams kol kas paliekama žalia šviesa, o visas dėmesys sutelkiamas mažinti šernų populiaciją. Varyminės medžioklės būdas yra ne tik efektyviausias, nes sumedžiojama daugiau gyvūnų nei įprastai, bet ir pavojingesnis už kitus medžioklės būdus. Todėl šiuo laikotarpiu sustiprinama gyvosios gamtos apsaugos kontrolė bei vykdomi patikrinimai, kaip medžiotojai laikosi saugumo taisyklių.

Pagrindinis taikinys – šernai 

„Medžioklės su varovais – sena tradicija. Yra daug būdų, kaip sumedžioti žvėrį – tai ir tykojimas, ir laukimas bokšteliuose, tačiau varyminė medžioklė  yra pati masiškiausia. Jos metu varovai šukuoja mišką ir baido žvėris į tą pusę, kur jų laukia medžiotojai. Dinamiškas veiksmas, triukšminga situacija greitai keičiasi, ilgai nereikia laukti. Varymas užtrunka iki valandos, tačiau per trumpą laiką pasiekiami geri rezultatai. Per vieną varyminę medžioklę pasiseka nušauti 10 ir daugiau šernų“, – pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus vadovas Faustas Bakys, varyminę  medžioklės formą įvardindamas kaip pačią efektyviausią priemonę reguliuojant šernų populiaciją, į kurią dėl Afrikinio kiaulių maro grėsmės ir sutelktas pagrindinis dėmesys. Kad šernų populiacija mažėtų, valstybė už sumedžiotą šerno patelę skiria iki 300 eurų dydžio išmoką. „Reikia spręsti, kas geriau, ar šiandien sumedžioti sveiką šerną ir jį panaudoti kaip medžioklės produkciją, ar sulaukus maro, juos tiesiog užkasti“, – sako F. Bakys.

Tikrinama ir kaip laikomasi veterinarinių reikalavimų. Medžiotojų būreliai yra įpareigoti laikytis veterinarinių reikalavimų ir užtikrinti, kad visos dorojamo laimikio atliekos būtų nepasiekiamos kitiems gyvūnams, o medžioklės plotuose įrengtos atliekų duobės sandariai uždengtos. Plotuose, kuriuose nėra tinkamai įrengtų pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelių, medžioti apskritai negalima.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys informavo, kad praeitą sezoną Jurbarko rajone buvo sumedžioti 1 294 šernai. Pareigūnas pastebi, kad šernų skaičius po truputį mažėja, tą patvirtina ir retesni ūkininkų skundai dėl žalos. Šių metų medžioklės sezoną rajono medžiotojams išduotos licencijos sumedžioti 52 briedžius, 356 tauriuosius elnius ir 819 stirnų, o šernų ir kitų žvėrių skaičius, išskyrus vilkų, neribojamas. Aplinkos ministerijos duomenimis, per praėjusį medžioklės sezoną Lietuvoje sumedžioti 32 624 šernai. Jų populiaciją žiemos pabaigoje, apskaitos duomenimis, sudarė 19 141 šernas – 23 047 mažiau nei 2016 metais.

Vilkų nemedžios

Spalio 15 d. prasidėjęs ir vilkų medžioklės sezonas Jurbarko r. medžiotojams neaktualus –  šių plėšrūnų jie nešaudys, kol rajonui nepatvirtintas sumedžiotų vilkų limitas. Per šį 2017–2018 metų medžioklės sezoną Lietuvoje leista iš viso sumedžioti 60 vilkų. Šiemet pusė bendro limito skirta visai šalies teritorijai, o kita pusė – vienuolikai savivaldybių, kuriose vilkai pridarė daugiausia žalos. Jurbarko rajonas į šį skaičių nepatenka. Kaimyniniame Tauragės r. iki sausio 31 d. leidžiama sumedžioti 2 vilkus.

„Medžiotojai nenorėtų, kad vilkai išnyktų, bet kad jų yra per daug. Skaičiavimas vykdytas prieš trejus metus, kai žiemą buvo pakankamai sniego. Tada suskaičiavom virš 30 vilkų, tokius duomenis ir pateikėme. Neaišku kodėl, bet apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad visoje Tauragės apskrityje suskaičiuoti 23 vilkai“, – stebisi ilgus metus Jurbarko urėdijai vadovavęs F. Bakys. Tai, kad ūkininkai nelinkę skųstis pavieniais gyvulių užpuolimo atvejais, nereiškia, kad vilkų skaičius nedidėja, įsitikinęs miškininkas. Kasmetinis vilkų bandos prieaugis yra 30 proc., tad ir sumedžiojamų vilkų limitas turėtų augti.

Kasmet medžiotojai svarsto, jog reikėtų didinti vilkų sumedžiojimo kvotą, nes jie nuolatos užpuola ūkininkų gyvulius. Skaičiai rodo, kad dalyje savivaldybių vilkų per nustatytą terminą išvis nepavyksta sumedžioti. 60-ies vilkų sumedžiojimo kvota išnaudojama, tačiau neišnaudojamas limitas, kuris būna skirtas daugiausia žalos dėl vilkų patiriančiose savivaldybėse. Jis perskirstomas bendrai, t.y. visai šaliai, o ne tiems regionams, kuriuose dėl vilkų padaromos žalos nukenčia daugiausia ūkininkų. Visiems aišku, jog vilkų medžioklė leidžiama siekiant reguliuoti jų populiaciją ir sumažinti padaromą žalą ūkininkams. Medžiotojų nuomone, reikėtų pasvarstyti, koks tikslas medžioti vilkus ten, kur jie nepadaro žalos, bet nedidinti kvotų kitose vietose.

Svarbiausia – saugumas

Varyminės medžioklės metu didžiausias dėmesys turi būti skiriamas saugumui, nes vienoje vietoje susirenka didelis būrys žmonių, kurių dalis – su ginklais. Draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius. Draudžiama šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus ar nematyti, kas yra už taikinio pavojingu šūvio atstumu, šaudyti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys. Šauti į varovų pusėje esantį žvėrį ar paukštį leidžiama tik įsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas varovams. Kiekvienu atveju į varovų pusę leidžiama šauti tik taip, kad kulka ar šratai įsmigtų į žemę gerai matomoje vietoje ir nekeltų pavojaus varovams.

Tikrinti, kaip laikomasi medžioklės taisyklių, atvyksta ir rajono aplinkosaugininkai, o prasidėjus medžioklės su varovais sezonui organizuoja įvairias saugumui skirtas akcijas. Aplinkos apsaugos specialistai tikrina licencijas medžiojamiesiems gyvūnams, medžiotojų bilietus, leidimus ginklams, spec. aprangą, pažymas apie saugaus elgesį medžioklėje ir visa kita.

„Varovai privalo dėvėti ryškių spalvų liemenes, o medžiotojai šauti tik tada, kai įsitikina, jog tai yra miško žvėris. Medžiotojų pareiga – užtikrinti saugią medžioklę, kad jos metu nenukentėtų nei patys medžiotojai, nei varovai ar miškuose mėgstantys vaikščioti asmenys“, – kalba A. Šašys, pasidžiaugdamas, kad nelaimingų atsitikimų rajone jau daugelį metų pasiseka išvengti, kai tuo tarpu kituose regionuose nutinka skaudžių dalykų. Pareigūnas tikisi, kad ir dabar, prasidėjus intensyviai medžioklei,  medžiotojai nepamirš atsargumo ir laikysis saugos reikalavimų.

Nepamiršti atsargumo raginami ir miškų mylėtojai, atvykstantys į miškus savaitgaliais pailsėti, pagrybauti. „Važiuodama link Kalnėnų gyvenvietės ne kartą esu girdėjusi šūvius. Vieną po kito. Žinau, kad toje pusėje labai daug stirnų, nes ten užaugau. Širdis tarsi sustoja... Važinėju į miškus dažnai, pagrybaut, pabūti gamtoje. Vežuosi ir dukrą. Ir bijom ne žvėrių, o šaudymo“, – sako kidulietė Rasa Povylaitienė.

Anksčiau medžiotojams uogautojų ar grybautojų sutikti spalio pabaigoje miške netekdavo, nes po šalnų jau nebedygdavo grybai, tačiau šie metai išskirtiniai – ruduo lietingas ir šiltas. Nors nėra buvę, kad medžiotojai sužeistų grybautoją, gyventojams visgi patariama poilsiui rinktis tą miško dalį, kurioje nesigirdi varovų šūksnių ar juo labiau šūvių. Patys medžiotojai, matydami gyventojus miške, juos įspėja ir nukreipia į saugų kvartalą.