LLRI tyrimas. Rajono gyventojų sumažėjo, savivaldybės administracijos darbuotojų padaugėjo

Per pastaruosius aštuonerius metus Lietuva susitraukė daugiau kaip dešimtadaliu, per tą patį laikotarpį administracijos darbuotojų sumažėjo pusantro procento, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. 

„Suprantama, kad prisitaikymas prie demografinių pokyčių užtrunka, tačiau tiek centrinė, tiek regioninė valdžia turi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Gyventojų per pastaruosius aštuonerius metus netekome tiek, kiek gyvena visame Pajūrio regione, visuomenė sensta, taigi, valdžios išlaikymas vienam dirbančiajam brangs. Džiugu tik, kad pagaliau savivaldybių vadovai tai suprato – pernai pastebimas ryškesnis savivaldybių bandymas optimizuoti darbuotojų skaičių, administracijos mažėjo 46 savivaldybėse. Vis dėlto, 12-oje savivaldybių administracijos pernai didėjo”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis. Analizė rodo, kad vienas savivaldybės administracijos darbuotojas didžiuosiuose miestuose vidutiniškai aptarnauja 407 gyventojus: Vilniaus m. savivaldybėje vienai užimtai administracijos pareigybei tenka 626 gyventojai, Kauno m. – 470, Šiauliuose – 415, Klaipėdos m. – 353, Panevėžio m. – 379, Alytuje – 316. Likusiose, 54 mažosiose šalies savivaldybėse, vienas administracijos darbuotojas vidutiniškai aptarnauja 132 gyventojus. Mažiausiai gyventojų vienai užimtai savivaldybės administracijos pareigybei tenka mažiausiose savivaldybėse: Neringoje – 58 žmonės, Pagėgiuose – 60, Birštone – 78, Rietave – 80. Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį į savivaldybes, kuriose gyventojų yra panašiai, bet savivaldybių administracijų dydis skiriasi iki dviejų kartų. Pavyzdžiui, Telšių r. savivaldybėje buvo 338 užimtos pareigybės, o panašų gyventojų skaičių turinčiame Kretingos r. – 201. Kurortinėje Druskininkų savivaldybėje dirbo 108 darbuotojai, panašaus dydžio Visagine – 206.  „Žinoma, dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalių priežasčių, pavyzdžiui, ar savivaldybės įdarbina vairuotojus, valytojus, ar perka šias paslaugas. Tačiau gali būti ir taip, kad vienos savivaldybės efektyvina veiklą sparčiau nei kitos. Jei panašaus tipo ir dydžio savivaldybės turėtų panašaus dydžio administracijas, vien per 2018 m. teoriškai būtų buvę galima sutaupyti mažiausiai 12 milijonų eurų. Kyla klausimas, ar nebūtų efektyviau šiuos pinigus skirti geriausiems darbuotojams motyvuoti ar panaudoti kitoms savivaldybių išlaidoms“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė. 

Iš viso 60-yje šalies savivaldybių administracijų yra apie 12 900 užimtų pareigybių. Tai sudaro tik apie dešimtadalį visų savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojų, didžioji dalis kitų darbuotojų dirba savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, savivaldybių įmonėse. 

Kaip atrodo Jurbarko rajonas

Tarp 12-os šalies savivaldybių, kuriose administracijos darbuotojų padaugėjo – ir Jurbarko rajonas. LLRI duomenimis, per 2018 metus rajono savivaldybės administracija, kad ir nežymiai, bet išaugo + 0,75. Labiausiai darbuotojų skaičius augo Šakių r. (+74,8), nes seniūnijoms pavaldūs darbuotojai buvo priskirti savivaldybės administracijos direkcijai. Darbuotojų daugėjo Švenčionių r. (+15) ir Tauragės r. (+9,41), o labiausiai sumažėjo Ignalinos r. (-27), Vilniaus r. (-26,75) ir Šilutės r. (-26,25) savivaldybėse.Vidutiniškai visose savivaldybių užimtų pareigybių mažėjo 5,6.Užimtų pareigybių skaičius šalyje per 2018 m. sumažėjo nuo 13,3 iki 12,9 tūkst. arba 2,55 proc. 46-ios iš 60-ies savivaldybių savo administracijas apkarpė, 2 -ose jos liko tokio pačio dydžio, o 12 -oje buvo plečiamos.

2018 metais vienas rajono savivaldybės administracijos darbuotojas aptarnavo 150 gyventojų, kai, palyginimui, didžiųjų savivaldybių vidurkis – 407 darbuotojai, o mažųjų savivaldybių – 132. 1000-iui rajono gyventojų 2018 metais teko 6,65 savivaldybės administracijos darbuotojų, kai didžiųjų miestų vidurkis – 2,46, o mažųjų miestų – 7,56.

Jurbarko rajone gyventojų skaičius per metus, nuo 2017 iki 2018 m., sumažėjo taip pat ženkliai -2,82 proc,. (nuo 26800 iki 26043). Nuo 2017 m. iki 2018 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo 1,37 proc. Populiacija augo tik 5 savivaldybėse: Neringos, Kauno r., Klaipėdos r., Vilniaus m. ir Vilniaus r. Daugiau nei 1 proc. gyventojų neteko net 50 iš 60 savivaldybių. Labiausiai „ištuštėjo“ Joniškio r. (-3,86 proc.), Pakruojo r. (-3,77 proc.), Pagėgių (-3,72 proc.), Skuodo r. (-3,66 proc.) ir Vilkaviškio r. (- 3,64 proc.) savivaldybės. 

Visą LLRI analizę rasite čia