Ligoninių pertvarka piktina Jurbarko rajono gydytojus: liks operacijos, kurias galėtų atlikti ir beždžionės

Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad reikia rūpintis ne paslaugų prieinamumu, o prieinamų paslaugų kokybe. Kai kurių rajoninių ligoninių chirurgai piktinasi, kad vietoj rimtų operacijų jiems paliekama daryti tai, ką galėtų atlikti ir beždžionė.

Jurbarko ligoninėje Vytautas Pėčelis trečiadienį pustrečios valandos operavo išvaržą. Šioje ligoninėje kasdien atliekamos 5–7 skrandžio, tulžies pūslės, cistų, apendicitų ar menisko plyšimų operacijų. Chirurgas kritikuoja Vyriausybės inicijuojamą pertvarką, kurios tikslas sumažinti ligoninių skaičių, o daugelį paslaugų teikti ambulatorijose.

„Jie padaro taip, kad mes operuojame tik odas ir poodinius darinius, dėl visų kitų paslaugų žmonės turi išvažiuoti į Kauną, Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį“, – aiškina Jurbarko ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas V. Pėčelis.

Chirurgas sako, kad jauni medikai tokiomis sąlygomis Jurbarke ir kitose rajoninėse ligoninėse neliks, nes kentės jų kvalifikacija.

„Čia iš odos išoperuoti derinuką nereikia didelio mokslo, čia gali ir beždžionę išmokyti su tuo skalpeliu žaisti“, – tvirtina V. Pėčelis.

Ligoninės vyriausioji gydytoja sako, kad per pandemiją būdami kovidine ligonine vis tiek atlieka per 1 200 operacijų per metus. Tačiau, pasak jos, Sveikatos apsaugos ministerijos planuose čia būtų teikiamos tik terapinės, skubios pagalbos ir dienos chirurgijos paslaugos, neliktų vaikų ir psichiatrijos skyrių.

„Reiškia būtų sugriauta visa tai, ką esame pasiekę lyg šiolei, operacijų spektro ir specialistų prasme“, – teigia Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė.

Ligoninės pacientai sako norintys, kad viskas liktų kaip buvę, bet ne visi.

„Iki ligonines – trys kilometrai. Nevažiuojam į Šakius, ten toliau 25 km, o jei reikės 100 km važiuoti, tai dar bus blogiau“, – teigia LRT TELEVIZIJOS kalbinta moteris.

„Baime ima, kad ir šitame amžiuje prireikia gydytojų, reikia eit kreiptis, o jeigu uždarys, tai tik laukt amžiną atilsį“, – nerimauja kita kalbinta moteris.

„Vykstu dėl medicinines pagalbos į Kauną, tai man nesudaro jokių problemų, nes jei didesnės bėdos, žmonės važiuoja į didesnį miestą“, – nurodo jurbarkietė.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius sako, kad dėl tokios reformos savivaldybės taps nepatrauklios gyventi, taip pat abejoja ir kad pagerės gydymo kokybė, kai gyventojus reikės pavėžėti į didžiųjų miestų ligonines.

„Nesuveš visu žmonių. Kita vertus, suvežus Kaune ar kažkur, teks laukti, nes ten taip pat nepakanka gydytojų, ten didžiuliai srautai. Tai mes tikrai kokybes nepagerinsim ir žmogaus saugumo jausmo nepagerinsim“, – teigia meras.

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad ligoninių pertvarka yra būtina. Jo teigimu reikia rūpintis ne, kad gydymas būtų prieinamas, o kad prieinamas gydymas būtų kokybiškas.

„Turim bene daugiausiai gydytojų 100 000 gyventojų, valstybė, kurioje žmonės lankosi gydymo įstaigos bene dažniausiai ES. Kodėl mūsų konkrečių ligų gydymo rodikliai, kodėl išvengiamo mirtingumo rodikliai yra ES dugne?“ – svarsto A. Dulkys.

Pagal kokius kriterijus bus sprendžiama, kuri ligoninė išliks, o kuri taps ambulatorija, ministras neatsako. Pasak jo, tai bus sprendžiama po to, kai Seimas patvirtins reformos įstatymus.

Ministras įsitikinęs, kad Seimas jo inicijuotą reformą patvirtins.

„Aš žinau, kodėl mums pasiseks. Mums pasiseks, nes mes žiūrim kompleksiškai, todėl, kad kiekvienai sričiai yra parengti projektai“, – įsitikinęs A. Dulkys.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, kurio reformos Seimas nepatvirtino, abejoja.

„Aš nelabai suprantu, ar jie patys suprantą, ką nori padaryt, nes, kaip sakoma, jei gerai supranti, tai gali paprastais žodžiai paaiškinti, ką nori padaryt, kokios bus priemonės. Dabar tas aiškinimas yra labai sudėtingas. Kalbama bendromis frazėm“, – sako Seimo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga.

A. Veryga taip pat abejoja, ar atlikus pertvarką gydymo įstaigose sumažės eilių.