Lietuvos savivaldybės ruošiasi galimai Astravo AE avarijai – gyventojai netiki, kad gali pasikartoti Černobylis

Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento pareigūnai patikrinę savivaldybes, kaip jos pasirengusios nelaimės atveju Astravo atominėje elektrinėje, teigia, kad dalis gyventojų skeptiškai nusiteikę ir netiki, jog pasikartos panašus į Černobilį scenarijus, informuoja lrt.lt 

„Visokių teorijų girdime apie scenarijus, blogiausios situacijos piešiamos Vilniaus ir Švenčionių savivaldybėse. Teko pakalbėti su administracijų direktoriais, ir, iš tikrtųjų, liudija, kad gyventojai vieni bijo, bet daugelis dar turi skepsį, sako, kad tai neįtikėtini dalykai ir niekam nesiruošiu“, – lrt.lt  pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. Visa priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surinkta medžiaga bus aptarta antradienį vysiančiame ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Liepos 15-17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas objektyviai įvertinti savivaldybių pasirengimą vykdyti Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju nustatytas funkcijas, atliko savivaldybių, kurios yra 100 km zonoje nuo Astravo, pasirengimo branduolinėms avarijoms vertinimą. 

Ruošiasi ir Jurbarko rajono savivaldybė. Birželio pabaigoje rinkosi rajono ekstremalių situacijų komisija. Posėdžio metu aptartas pasirengimas ir būtinosios priemonės, kurių reikėtų imtis, įvykus avarijai Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje. Valstybės ekstremalių situacijų komisija yra įpareigojusi Lietuvos savivaldybes numatyti vietas (kolektyvinės apsaugos statinius), kuriose reikalui esant 14 parų galėtų būti apgyvendinta 10 proc. (apie 2600) rajono gyventojų. Šiose vietose turėtų būti teikiamas maistas, įrengtos nakvynės vietos, užtikrinamos reikiamos higienos sąlygos.

„Rosatom“ planuoja rugpjūčio pradžioje fiziškai įjungti Astravo atominę elektrinę (AE), liepos vidury pareiškė Baltarusijos branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos statančios Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos vadovas. Atominė elektrinė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

Baltarusijos energetikos ministerija anksčiau skelbė, jog pirmąjį atominės elektrinės reaktorių planuojama pradėti eksploatuoti 2020 metais, o antrąjį – 2021-aisiais. Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Tuo tarpu Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.

Priminsime, kad 1986 m. balandžio 26 d. įvyko Černobylio avarija - ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūtis. Sprogus Černobylio atominės elektrinės, esančios šalia Ukrainos Pripetės miesto, branduoliniam reaktoriui, jis buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, tarp jų radioaktyvūs cezio (137Cs) ir jodo (131I) izotopai. Debesis, susidaręs nuo 10 dienų degusio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyvias medžiagas didžiojoje Europos dalyje, o vėliau - šiauriniame planetos pusrutulyje. Per radioaktyvius kritulius labiausiai buvo užterštas regionas į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės (dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje).[1] Po avarijos pradėti padarinių likvidavimo darbai. Vadovaujant I. Kurčiatovo atominės energijos institutui, iki 1986 m. lapkričio buvo pastatytas laikinasis ketvirtąjį bloką uždengęs gelžbetoninis sarkofagas. 2016 m. užbaigtas statyti naujasis sarkofagas. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. 

Panaudota lrt.lt, PAGD, Wikipedia  inf.