Lietuvoje didėja oro užterštumas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vyraujančios nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos, vietiniai šaltiniai – transporto ir pakeltoji tarša, mieste ir priemiestyje esančių individualių namų bei energetikos įmonių šildymo įrenginių išmetami teršalai. AAA įspėja, kad artimiausiomis dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios teršalų išsisklaidymui meteorologinės sąlygos. Kietųjų dalelių KD10 koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi, galimi paros ribinės vertės viršijimai.

Kaip elgtis padidėjus aplinkos oro taršai?

Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems vienodai pasireiškia. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami transporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsargomis, o blogai pasijutus būtinai kreiptis į gydytoją.

Kaip galime prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletas paprastų idėjų:

Namuose. Mažinkite energijos vartojimą, rūšiuokite atliekas, užtikrinkite, kad šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Pasodinti lapuočiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą. Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis, naudokite mažiau karšto vandens, nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.

Apsiperkant. Pirkite buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu. Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį, rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės, vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinius pirkinių krepšius, pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas. Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Vairuojant. Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip mažinkite oro taršą, rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina automobilio veikimą ir taupo kurą. Rinkitės ekologišką vairavimo būdą, išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovite ilgiau nei minutę, vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos, stenkitės važiuoti pastoviu greičiu – tada išmetamų teršalų emisija yra mažiausia. Į trumpas keliones važiuokite su bendrakeleiviais. Kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.

Nedeginkime pernykštės žolės ir atliekų. Žolės deginimas yra žalingas dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai. Žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių. Degant biomasei teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai didelis kiekis nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, todėl deguonis sunkiau patenka į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.