Lapkričio 23-oji Negimusio kūdikio diena
Būna, kad oras ilgą laiką kvepia lietumi,
bet nepravirksti.
Būna, kad atsikėlęs ryte plaukuos randi baltą plunksnelę –
gal tave šiąnakt aplankė angelas?!
Ir pagalvoji – gal tai buvo tas, kuris iškeliavo iš tavęs negimęs?!
Galbūt šiąnakt jis buvo sugrįžęs prisiglausti ir paguost tavęs.
Ši diena prisimenama dėl to, kad 1955 m. lapkričio 23 d. tuometinio sveikatos ministro įsakymu Lietuvoje buvo įteisintas leidimas atlikti kūdikių abortą iki 12 savaičių. Nuo tada tūkstančiai kūdikių kasmet tiesiog negimsta. Pernai Lietuvoje oficialiai dėl aborto pasaulio neišvydo 5217 kūdikiai.
Abortas nėra magiška operacija, kuri atsuka laiką atgal ir padaro moterį „nenėščią”. Abortas yra giliai sukrečiantis įvykis – netektis, o žmonės skirtingai reaguoja į netektis. Kai kurie atvirai kalbasi apie tai, kas įvyko, jiems dažnai lengviau išgyventi netektį. Kiti apsimeta, kad nieko neįvyko, tačiau po aborto skausmingi išgyvenimai niekur nedingsta. Kol visuomenė laiko abortą normaliu reiškiniu, moteris net negali atvirai pripažinti savo netekties ir gedėti. Tai dar labiau apsunkina gedėjimo procesą. Tik pripažinusi savo kaltę, išgyvenusi pyktį ir liūdesį, išraudojusi visą skausmą, išgedėjusi kūdikio netektį moteris gali susitaikyti su savimi, kitais ir Dievu.
Jonas Paulius II savo enciklikoje Evangelium Vitae kreipiasi į moteris, patyrusias abortą tokiais žodžiais: „Norėčiau dabar tarti keletą žodžių specialiai moterims, kurios patyrė abortą. Bažnyčia gerai žino daugybę veiksnių, galėjusių lemti jūsų sprendimą; ji neabejoja, kad daugeliu atveju šis sprendimas buvo skausmingas ar net sukrečiantis. Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje. Draugiškai ir su išmanymu padedant bei patariant kitiems žmonėms, remdamosios savo pačių skausmingu patyrimu, jūs galite tapti iškalbingiausiomis kiekvieno žmogaus teisės į gyvybę gynėjomis. Per savo įsipareigojimą gyvybei tapsite naujo požiūrio į žmogaus gyvybę skatintojomis – ar priimtumėte kitų vaikų gimimą, ar sveikintumėte ir apglėbtumėte rūpesčiu tuos, kuriems labiausiai trūksta artimo žmogaus“.
Jei skausmas nepraeina , kaip Popiežius Jonas Paulius II sako, ramybę teikia geri darbai, Atgailos ir Susitaikymo sakramentai. Pagalbos galima kreipti ir į Kauno arkivyskupijos Šeimos centrą. Ten yra krizinio nėštumo programa, kurios tikslas – padėti moterims ir šeimoms, išgyvenančioms nėštumą kaip krizę. Atliekami nemokami nėštumo testai bei konsultuojamos dėl persileidimo ar aborto savo kūdikių netekusios moterys bei šeimos. Tai pirma Lietuvoje profesionali programa, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas negimusiam žmogui bei jo tėvams. Kreiptis tel. 8 (37) 32 11 22. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią skaudžią problemą, Bažnyčia kviečia visus vienytis maldoje už žmones, netekusius kūdikio, neišgyvenusius vaikelius ir fizinio bei dvasinio išgydymo reikalingas šeimas.
Kviečiame visus ateiti šį sekmadienį (lapkričio 23 d.) 10 val. Į bažnyčią , dalyvaudami Šv. Mišiose pasimelskime kartu, kad priimtume visus Dievo dovanojamus vaikus, prašykime išminties, abejojantiems ar pasirenkantiems abortą, gydytojams, turintiems drąsos tai padaryti. Padrąsinkime žmones gyventi.
o pvz. Stalgių gatvė irgi neprastai skambėtų, a ne?
Informacija gyventojams dėl P. Cvirkos gatvės pavadinimo keitimo