Laimingiausia pasaulio šalis – Suomija, Lietuvoje – laimingiausias jaunimas

Kovo 20-ąją švenčiant Tarptautinę laimės dieną pristatyta Pasaulio laimės ataskaita. Suomija septintą kartą iš eilės paskelbta šalimi, kurioje gyvena laimingiausi žmonės planetoje. Po Suomijos rikiuojasi kitos Šiaurės šalys – Danija, Islandija ir Švedija. Lietuvai teko aukšta 19 vieta.

Pačiame sąrašo gale yra Afganistanas, kuris po radikalaus islamo Talibano sugrįžimo į valdžią kenčia humanitarinę katastrofą.

Ataskaita rodo, kad tarp laimingiausių šalių nėra nė vienos iš didžiausių pasaulio valstybių. Iš pirmajame dešimtuke esančių šalių tik Nyderlandai ir Australija turi daugiau kaip 15 mln. gyventojų. Dvidešimtuke tik Kanada ir Didžioji Britanija turi daugiau kaip 30 mln. gyventojų.

Pirmą kartą nuo 2012 m., kai buvo paskelbta pirmoji „Pasaulio laimės ataskaita“, nei Jungtinės Valstijos, nei Vokietija nepateko tarp 20 laimingiausių šalių – jos užėmė atitinkamai 23 ir 24 vietas.

Palyginti su 2006–2010 m., labiausiai laimės indeksas sumažėjo Afganistane, Libane ir Jordanijoje, o labiausiai padidėjo Serbijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje.

Nepaisant to, Latvija užima tik 46 vietą. Estija užima 34 vietą.

Pagal jaunimo iki 30 metų amžiaus laimės indeksą Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje, antroje – Izraelis, trečioje – Serbija.

Tačiau pagal vyresnių kaip 60 metų žmonių laimės indeksą Lietuva yra 44-oje vietoje iš 143-jų, pirmas tris vietas atitinkamai užima Danija, Suomija ir Norvegija.

Iš viso vertintos 143 šalys.

Helsinkio universiteto mokslininkė Jennifer De Paola pažymėjo, kad suomių laimės lygį daugiausia lemia glaudus ryšys su gamta ir sveiko bei aktyvaus gyvenimo pusiausvyra.

Palyginti, pavyzdžiui, su JAV, kur sėkmė dažnai tapatinama su finansine sėkme, suomiai turi „labiau pasiekiamą sėkmingo gyvenimo idėją“, sakė mokslininkė.

Didelę reikšmę laimės jausmui taip pat turi gerovės lygis, suomių tikėjimas valstybės institucijomis, žemas korupcijos lygis, nemokama sveikatos priežiūra ir švietimas.

Ataskaitoje pažymima, kad daugumoje pasaulio regionų jaunoji karta yra laimingesnė už ankstesnes kartas.

Tuo pat metu Vidurio ir Rytų Europoje laimės jausmas gerokai išaugo visose amžiaus grupėse, o Vakarų Europoje laimės lygis tarp amžiaus grupių nesiskiria.

Kaip sudaromas laimingiausių šalių reitingas?

Laimingiausių šalių reitingas dažnai sudaromas remiantis įvairiais rodikliais ir tyrimais, kurie vertina gyventojų gerovę, laimę, ir bendrą gyvenimo kokybę. Keletas dažniausiai naudojamų rodiklių ir metodų sudaryti šį reitingą:

Gelbėjimo tarnybos reitingai: Toks reitingas vertina šalių laimės lygį remiantis jų piliečių patirtimi, pasitenkinimu gyvenimu, socialiniu saugumu ir kitais veiksniais. Toks tyrimas gali apimti apklausas, klausimus apie subjektyvius jausmus ir patirtį.

Gyvenimo kokybės indeksas (Quality of Life Index): Šis indeksas apima daugybę rodiklių, įskaitant pragyvenimo lygį, švietimo galimybes, sveikatos priežiūrą, darbo sąlygas, saugumą ir kultūrinius aspektus. Tai gali būti sudaroma remiantis oficialiais duomenimis ir apklausomis.

Bendras laimės indeksas (Gross National Happiness Index): Šis indeksas dažnai yra naudojamas, ypač tose šalyse, kurios labiau vertina bendrą laimę ir gerovę nei ekonominę sėkmę. Jis gali apimti socialinius, psichologinius, ekonominius ir kultūrinius veiksnius.

Pasaulio laimės ataskaita (World Happiness Report): Tai yra metinis tyrimas, kuris įvertina šalių laimę remiantis keliomis dimensijomis, įskaitant BVP asmeniui, socialinę paramą, laisvę pasirinkti, korupcijos lygį ir kt.

Human Development Index (Žmogiškojo vystymosi indeksas): Tai Jungtinių Tautų naudojamas indeksas, kuris apima gyvenimo trukmę, švietimo lygį ir pajamų lygį. Tai gali būti svarbus rodiklis vertinant šalių laimę.

Saugumo ir stabilumo indeksai: Šie indeksai vertina šalių politinį stabilumą, saugumą, teisinės sistemos efektyvumą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos gyventojų laimei.

Galutinis laimingiausių šalių reitingas dažnai gaunamas sumuojant arba įvertinant šiuos ir kitus rodiklius. Tačiau svarbu atsiminti, kad laimė ir gyvenimo kokybė yra labai subjektyvūs ir gali būti suvokiami skirtingai skirtingose kultūrose ir visuomenėse.