Kviečia pasimelsti ir prisiminti valstybės kūrėjus ir gynėjus

Gruodžio 15 d., 12 val., Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už jurbarkiečius – Valstybės kūrėjus ir gynėjus.

Pasimelsti už kraštiečius, darbais, pasišventimu, o dažnai ir paaukota gyvybe, kūrusius bei gynusius valstybę kviečia Jurbarko Švč. Trejybės parapija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Tauragės apskrities skyrius.

Vienas iš šios idėjos sumanytojų, jurbarkietis Alvydas Stalgys priminė, jog Jurbarko rajone gyveno labai daug išskirtinių, Lietuvos kūrimui ir gynybai nusipelniusių žmonių, kurių atminimas, deja, ne visada sulaukia pakankamo dėmesio, tad šiomis Mišiomis norima bent šiek tiek daugiau priminti iškilius mūsų krašto sūnus ir dukras.

Pasak A. Stalgio, Mišių laikas taip pat parinktas neatsitiktinai – prasidėjo Adventas, laikas, kai pažvelgiame atgal ir apibendriname tai, ką nuveikėme per metus. „Dar viena svarbi data, susijusi su gruodžio viduriu, yra Lietuvos laisvės armijos įkūrimas 1941-aisiais metais. Pirmieji jos kariai prisiekė Gedimino pilies bokšte gruodžio 13 d. Norėjosi Šv. Mišių laiką susieti ir su šia data“, – kalbėjo vyras.

Mišiose bus kviečiama melstis už pirmuosius Lietuvos savanorius, kurių pasiaukojimas apgynė dar besikuriančios valstybės laisvę, ir už žmones, nepabūgusius iššūkių, nepalūžusius, išsaugojusius ir stiprinusius valstybę:

valstiečių ir šaulių telkėją, Steigiamojo Seimo narį Vincą Žindžių, gimusį prieš 160 m.;

Jurbarko parapijos kleboną, progimnazijos steigėją, jurbarkiečių atstovą Vilniaus konferencijose, savanorių telkėją kun. Pranciškų Stakauskų, gim. prieš 140 m. ir mirusį prieš 105 m.;

žymų teisininką, bankininką, I, II ir III Seimų narį, VLIK-o steigėją Zigmą Toliušį, gimusį prieš 135 m.;

pirmąjį lietuvį romėnų teisės mokslų daktarą, Steigiamojo Seimo narį, XX ir XXI Vyriausybių teisingumo ministrą Antaną Tamošaitį, gimusį prieš 130 m.;

valstybės gelbėtoją, kariuomenės kūrėją, II, IV ir XIII Vyriausybių vadovą, Steigiamojo ir kitų vėlesnių trijų Seimų aktyvų narį Mykolą Sleževičių, mirusį prieš 85 m.;

ilgiausiai komunistų kalintą politinį kalinį Petrą Paulaitį-Aidą, intelektualą, mokytoją, Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėją ir vadą, Lietuvos gynimo komiteto narį, pasipriešinimo organizatorių ir vadą, prieš gimusį 120 m.;

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vadą, kovojančios tautos Prezidentas Joną Žemaitį-Vytautą gimusį prieš 115 m. ir nužudytą prieš 70 m.;

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vadus, mūsų krašto partizanus: Vytautą Gužą, Bronių Liesį, Petrą Bartkų, buvusį Lydžio rinktinės vadą Henriką Danilevičių, žuvusius prieš 75 metus.

Lietuvos partizanų motiną Uršulę Veverskienę, žemiškąją kelionę baigusią prieš 40 m. Šiemet sukako 115 m. kai gimė jos sūnus Albinas Veverskis, greitai sukaks 80 m. kai žuvo jos pirmagimis, Lietuvos laisvės armijos vadas, Lietuvos gynimo komiteto vadas Kazys Veverskis bei 25 m. kai mirė jos antrasis sūnus, Kazio artimiausias bendražygis, Pranas Veverskis.

K. Griniaus ir J. Žemaičio slaugytoją, partizanų gydytoją, žiauriai kankintą, suluošintą, bet priesaikos neišsižadėjusią Marijoną Žiliūtę, mirusią prieš 30 m.