Kunigas Darius Auglys: „Tegul šv. Velykos dovanoja viltį“

Belaukiant didžiausios pavasario šventės, Prisikėlimo, pokalbis su Jurbarko Švč Trejybės parapijos klebonu kunigu Dariumi Augliu – apie karantino ir pandemijos iššūkius bažnyčiai ir tikintiesiems, apie akmenis, kuriuos kiekvienas turime nuritinti bei apie viltį, kuri visada yra.

Popiežius Pranciškus Velykas yra pavadinęs nepasitikėjimo, nuodėmės akmenų nuo širdies nuritinimo švente. Kokius dar akmenis turime nuritinti nuo savo širdies, kad pajustume tikrąją Velykų dvasią? 

 Akmenis visada nuritinsite gerai atlikę Atgailos sakramentą. Mus labiausiai slegia mūsų nuodėmės, nešiojamos nuoskaudos. Slegia pyktis, keršto troškimas, pavydas....  ,,Meldžiamės, kad išgyventume Sutaikinimo sakramentą nuoširdžiai atsinaujinę ir taip galėtume mėgautis begaliniu Dievo gailestingumu“. Tokia Popiežiaus šio mėnesio intencija. Velykos yra Viešpaties meilės šventė. Juk Jėzus ateina į pasaulį, leidžiasi prikalamas prie kryžiaus iš meilės mums. Be Jo mirties ant Kryžiaus, pasiaukojimo, mes būtume likę pasmerkti.

 Šias Velykas, ko gero, kaip niekada pasitinkame susiskaldę, nusivylę, pikti, nes pavargę nuo apribojimų. Jūsų patarimas, kaip ir kur rasti viltį? Kaip nusiraminti?

 Maldoje. Malda gali būti skirtinga. Vienam Valandų Liturgija – Brevijorius, kitam Rožinio malda, Gailestingumo Vainikėlis, Šv. Rašto skaitymas, Kryžiaus kelias ar pačio susikurta malda. Padės pasimiršti atliekamas geras darbas ar ištartas geras žodis.... Nes kai pasidalini gerumu, ir vilties daugiau, šviesiau... Dalyvaujame Šv. Mišiose... Teko skaityti internete, kad gal neužilgo duris vėl atvers teatrai, filharmonijos. Karantinas yra. Kažkiek jis dar tęsis, bet reikia mokėti prie jo prisitaikyti, saugoti save ir kitus. 

 Kas jums, kaip žmogui, teikia vilties? Kaip jūs ginatės, atsikratote depresijos, pykčio, nusivylimų, liūdesio ir pan.? Mes galima pasiguosti kunigui, o kam pasiguodžiate, su kuo jūs galite išsikalbėti?

 Asmeniškai man, teikia viltį malda, Valandų Liturgija – Brevijorius (galime rasti www.katalikai.lt valandų liturgija), Rožinio malda. Nežinau, kiek pavyksta atsikratyti nusivylimo, pykčio, bet bandau. Jeigu nepavyksta, atsiprašau. Skaitau knygas: religinę, grožinę literatūrą, apie Lietuvos partizanus...  Tikiu, kad viskas bus gerai, kad visi nepatogumai yra laikini. Pasikalbu su kunigais telefonu. Būna, atvažiuoja kunigas svečias atlikti išpažinties, pas tą kunigą atlieku išpažintį, su juo pasikalbu.

 Šiųmetinės Velykos jau antrosios, kurias pasitinkame gyvendami karantine. Kuo šis laikmetis, Velykų laukimas, skiriasi nuo pirmosios pandemijos jums, kaip kunigui? Kokias permainas pastebite tarp parapijiečių? 

Galime kartu su žmonėmis švęsti Šv. Mišias. Deja, nedidelė bendruomenės dalis gali dalyvauti, tačiau džiugu dėl to, kad kartu meldžiamės vieni už kitus, esame šalia. Sunku žmonėms yra kai suvaržyti. Liūdna, kai negali pamatyti savo artimųjų, apkabinti, tačiau jei supranta, kad tai laikinai – lengviau, jei meldžiasi lengviau. Pandemija žmogaus tikėjimą sustiprins arba susilpnins. Tačiau Viešpats nuo žmogaus neapsitrauks, tik kai kurie žmonės atitols nuo  Jo. O reikia vis tik stipriau įsikabinti į Mylinčio Dangiškojo Tėvo ranką, tada mus ištikę sunkumai nebūtų sunkūs.

 Su kokiomis problemomis susiduriate jūs kaip kunigas, gyvendamas taip pat karantino sąlygomis? Kokias bėdas patiria apskritai bažnyčia? 

 Kaip ir visi žmonės, dabar su artimaisiais bendrauju nuotoliniu būdu: paskambinu telefonu, susirašome internetu, per Facebooką. Sunkiau karantino metu daryti bažnyčių remontus, nes niekas nežino, kiek karantinas tęsis, o reikia juos daryti. Sunku, kai žmogus, deja, bet ir galėdamas ateiti į bažnyčią, į ją neina. Kai žmogus negali dalyvauti Šv. Mišiose ateinant į bažnyčią, gali dalyvauti Marijos Radijo pagalba, per Facebook, transliuoja LRT. Tačiau tai nėra atleidimas –kai gali sugrįžti, ateiti į bažnyčią gyvai, turi eiti. Kiekvienas parapijietis visada gali prisidėti prie savo bažnyčios išlaikymo, nes parapija turi banko sąskaitą, kur pervedus pinigus, juos klebonas naudos remontams, bažnyčios išlaikymui. Visada galima paprašyti parapijos sąskaitos numerio vietinio kunigo.

 Jūsų kolega, AA Boleslovas Vaira, tapo naujojo koronaviruso auka. Ką pasakytumėte tiems, kurie netiki Covid-19 buvimu, kurie neigia mokslo pasiekimus? 

Visada galima pasiūlyti tiems, kurie netiki, kad yra COVID-19, pabūti savanoriu ligoninėje, padėti. Tada, manau, patys pamatys, įtikės. Pats nesirgau. Tačiau kai ateis eilė skiepytis, skiepysiuosi. Bažnyčios prieangyje pakabinome skelbimus dėl skiepų, dėl saugojimosi laikantis atstumo, dėl kaukių dėvėjimo, rankų dezinfekavimo dezinfekciniu skysčiu.

 Apie ką bus jūsų šventinis Velykų pamokslas? Ką raginsite žmones daryti ar nuo ko susilaikyti? 

 Šv. Velykoms visada mums mūsų vyskupas atsiunčia Velykinį laišką, sveikinimą skirtą vyskupijos dvasininkams ir tikintiesiems. Jį skaitysime per Šv. Mišias, taip pat įdėsime į parapijos Facebook puslapį. Pats tik pasakysiu savo sveikinimą.

Koks būtų jūsų palinkėjimas tiems, kurie tiki į Dievą, ir tiems, kurie neatradę, o gal praradę tikėjimą? 

 Viešpaties Prisikėlimo šventė, tebūna meilės, pagarbos, ramybės šventė. Kai mylime, nenorime, kad mūsų artimiesiems būtų skaudu. Kai kitą žmogų gerbiame, nenorime, kad jam būtų blogai. Kai nešame ramybę, nenorime triukšmo, nes jis dar labiau mus visus išvargina. Tegul Velykos dovanoja viltį, nes Kristus Prisikėlė iš tiesų. Su Švente.