Konstitucinis teismas šiandien skelbs nutarimą dėl tiesioginių merų rinkimų bylos

Šiandien, pirmadienį, balandžio 19 dieną,  Konstitucinis Teismas (KT) paskelbs, ar prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginių merų rinkimai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucinis Teismas  skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 119 straipsniui neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo (Įstatymas) nuostatos:

– 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad savivaldybės tarybai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras ir kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus;

– Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje numatytos trys savarankiškos savivaldos institucijos, įskaitant merą;

– 19 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui;

– 20 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją merui suteikti įgaliojimai peržengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribas.

Pareiškėjai iš esmės kyla abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas, taip pat išskirtinė ir labai plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Pasak pareiškėjos, Konstitucijos 119 straipsnyje nustatyta vienpakopė dviejų institucijų savivaldos sistema, kurioje atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija tiesiogiai nenurodyta.

Pareiškėjos nuomone, sistemiškai analizuojant Konstitucijos 119 straipsnį, darytina išvada, kad savivaldos teisė įgyvendinama tik per savivaldybių tarybas. Konstitucijoje neišskirtas joks vienasmenis subjektas, kuris galėtų būti inkorporuotas į atstovaujamosios institucijos sudėtį. Konstitucijoje yra nurodyta atstovaujamosios institucijos pavadinimas (savivaldybės taryba) ir jos išskirtinė padėtis bei kompetencija jai atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu. Konstitucijoje savivaldybių tarybų nariai nediferencijuoti, priešingai – joje įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas vienodai visiems savivaldybių tarybų nariams.

Savo abejones pareiškėja grindžia Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime išdėstytomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti ir kitas valdingus įgalinimus turinčias savivaldybės institucijas, taip pat kitas savivaldybės įstaigas; „savivaldybės institucijomis“ laikytinos ir savivaldybių tarybos, ir joms atskaitingi vykdomieji organai, ir kitos institucijos, kurias sudaro savivaldybių tarybos. Atsižvelgiant į šias Konstitucinio Teismo suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pasak pareiškėjos, darytina išvada, kad tik savivaldybių tarybos gali sudaryti kitas savivaldybės institucijas. Todėl pareiškėjai kyla abejonė, ar, nepakeitus Konstitucijos, savivaldos sistemoje gali atsirasti dar viena pakankamai savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurią sudarant (renkant) savivaldybės taryba nedalyvauja.

Pareiškėjos teigimu, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžiant savivaldybės atstovaujamąją instituciją (savivaldybės tarybą) yra įtvirtinti skirtingi tos pačios institucijos narių rinkimų būdai: vienas iš tarybos narių – meras yra renkamas tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje, o kiti tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Toks skirtingas mero ir kitų savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas ir atskaitingumas gyventojams, pasak pareiškėjos, lemia išskirtinį mero statusą savivaldybės taryboje. Iš pareiškėjos prašymo aišku, kad dėl tos pačios priežasties ji abejoja ir Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, konstitucingumu.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų savivaldybės mero įgaliojimų pobūdį ir esmę, jis turi ir vykdomosios institucijos bruožų, nes savivaldybės tarybos įgaliojimai, kurie pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą galėjo būti pavedami atlikti vykdomajai savivaldybės institucijai, yra suteikti vienasmeniškai vykdyti merui, kaip atstovaujamosios institucijos nariui. Todėl pareiškėjai kyla abejonių, ar pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį meras tiek, kiek jam suteikti įgaliojimai peržengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribas, nėra prilyginamas atskirai vienasmenei institucijai, turinčiai vykdomosios institucijos bruožų. Dėl tų pačių priežasčių pareiškėja ginčija ir Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje savivaldybės meras yra prilyginamas savarankiškai viešojo administravimo funkcijas vykdančiai savivaldos institucijai, konstitucingumą.

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt paspaudus nuorodą „Tiesioginė transliacija“.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje