Kolumbariumo jurbarkiečiams teks laukti dvejus metus

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys šalies įstatymai neleidžia viešose vietose barstyti pelenų, kaip tai daroma užsienio valstybėse, todėl dažniausiai urnos su artimų žmonių palaikais laikomos namuose arba laidojamos kapavietėse.
Dabar kolumbariumus jau turi ne tik didieji šalies miestai, tokie kaip Klaipėda, Vilnius ar Kaunas. Tokie statiniai jau atsirado  ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Naujus kolumbariumus planuojama statyti Vilniuje, Panevėžyje bei Utenoje.
Pirmosios realios kalbos apie tai, jog  kolumbariumą norima statyti ir Jurbarke, nuskambėjo praėjusių metų viduryje – liepos 26 d. vykusiame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kurio metu vietos politikai pritarė detaliojo plano rengimui, kurio pagrindinis tikslas buvo įvardijamas žemės sklypo esamoms Jurbarko miesto kapinėms ir kolumbariumo statybai suformavimas.

Jurbarko miestui priklauso mažiau nei pusė visų naujųjų kapinių ploto
Nuo šio sprendimo priėmimo praėjus daugiau nei metams, visų Šventųjų dienos išvakarėse, apie tai kada pagaliau ir jurbarkiečiai savo artimųjų pelenus galės laikyti kolumbariume, kalbėjomės su vyriausiąja rajono architekte, savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskiene.
Jos teigimu, patys pirmieji žingsniai, įgyvendinant šią idėją, jau žengti. „Šiuo metu vyksta Jurbarko miesto ribų tikslinimas ir keitimas. Buvo atlikta gyventojų apklausa ir paskelbtas viešasis pirkimas. Pakeitus Jurbarko miesto ribas, bus pakeistos ne kapinių ribos, bet ir atliktas dar vienas labai svarbus darbas – nustatytos naujos kapinių vietos“, – sakė Gražina Gadliauskienė.
5 ha žemės sklypas naujoms Jurbarko miesto kapinėms buvo paskirtas 1963 metais. Tačiau tada Jurbarko miesto ribos koreguotos nebuvo ir, pasak vyriausiosios rajono architektės, taip jau atsitiko, kad tuos penkis hektarus kirto  Jurbarko miesto riba. Beveik 2 ha žemės plotas, kuriame dabar yra laidojami žmonės, atsidūrė Jurbarko mieste, o likusi 3 ha ploto dalis liko Jurbarkų seniūnijos teritorijoje. Todėl dabar, atsiradus būtinybei suformuoti žemės sklypą visoms kapinėms, kuriose būtų numatyta vieta ir kolumbariumui, būtina atlikti visas reikalingas miesto ribų keitimo procedūras.
Gražina Gadliauskienė džiaugiasi, jog prieš metus gautas politikų pritarimas leido vienu metu nušauti du zuikius – naujai nustatytos miesto ribos leis suformuoti kapinių sklypą, kuriame bus galima statyti kolumbariumą ir ištaisyti prieš keletą dešimtmečių padarytą klaidą – neteisingai nubrėžtas miesto ribas.

Kolumbariumas Jurbarke turėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2015 metais
Nors visi su miesto ribų tikslinimu susiję darbai jau eina į pabaigą,  greitos kolumbariumo  statybų pradžios Urbanistikos skyriaus vedėja dar nežada. „Manau, kad kitų metų gale detalusis planas jau bus parengtas ir patvirtintas, o dar po metų –  2015-aisiais jau būtų galima planuoti ir paties kolumbariumo statybas“, – galimus terminus vardijo G. Gadliauskienė.
Kur tiksliai, kurioje naujųjų Jurbarko miesto kapinių vietoje būtų statomas kolumbariumas, šiandien dar nėra aišku. Kad šiam statiniui būtų parinkta pati geriausia vieta, dar yra būtina atlikti šiame plote esančių medžių taksaciją. „Čia yra užaugęs pušynas ir pirmiausia reikės atrinkti, kurie medžiai yra tinkami tolimesniam augimui, o kuriuos reikėtų šalinti. Tikrai norime, kad keletas medžių kapinėse liktų, o tarp jų būtų galima įkomponuoti ir patį kolumbariumą”, – sakė architektė.
Visais reikalingais dokumentais – tiek detaliojo plano, tiek ir projekto rengimu rūpinasi savivaldybė, tačiau sprendimas, kas statys kolumbariumą, šiandien dar taip pat nėra aiškus. „Šalyje vyrauja labai įvairi kolumbariumų statymo praktika. Vienose savivaldybėse tai daroma rajono biudžeto lėšomis, kitose ši paslauga perduodama privatiems investuotojams. Kaip bus pas mus, turės nuspręsti savivaldybės taryba“, – tvirtino G. Gadliauskienė.

Kolumbariumo paslaugos mokestis prasideda nuo 1200 Lt
Į amžinąjį poilsį išlydintiems savo artimąjį, vien laidotuvėmis išlaidos  nesibaigia. Niekas jau dabar nebesilaiko senųjų tradicijų, jog paminklas mirusiajam turi būti statomas tik minint jo mirties metines, todėl neretai, net nespėjus nuvysti laidotuvių gėlėms,  jau yra statomas paminklas ir tvarkoma kapavietė.  O tam neretai reikia atseikėti dar ne vieną tūkstantį litų. O kiek dar kainuoja kelis kartus per vasaros sezoną keičiamos gėlės bei kitokie želdiniai...
Palaikus kremavus ir urną įdėjus į kolumbariumą, visų šių  kapo tvarkymo išlaidų galima išvengti - nebereikia statyti atskiro paminklo, sodinti gėlių ir visą vasarą rūpintis jų priežiūra.
Pasidomėjus, kiek šiuo metu Lietuvoje kainuoja urnos laikymas tokiame statinyje, sužinojome, jog vieno urnos vieta skirtinguose šalies kampeliuose skiriasi ne tik kaina, bet ir paties mokesčio taikymo principu. Štai pavyzdžiui Jonavos kolumbariume už vieną vietą savivaldybė nustatė 2,5 tūkst. litų vienkartinį mokestį. Kaune šis mokestis mažesnis – čia urnos laikymas 25 metams kainuoja 1,2 tūkst. litų, tačiau prie šios sumos dar yra privalomas ir vienkartinis vietos mokestis, siekiantis 1,8 tūkst. litų. Vilniuke esančiose privačiose Liepynės kapinėse kaina tokia pati kaip ir Kaune – 1,5 tūkst. litų, tačiau čia už kiekvienus metus dar imamas ir papildomas 60 litų mokestis. Vadinasi, per 25 metus, šiose kapinėse esančiame kolumbariume laikoma urna ją padėjusiems asmenims kainuos dar papildomus 1,5 tūkst. litų.
Tuo tarpu Kretingos politikai nusprendė, kad ši paslauga kretingiškiams turėtų būti teikiama nemokamai, todėl čia urna laikoma už dyką. Jų pavyzdžiu nori pasekti ir dalis Panevėžio miesto politikų, kur taip pat jau planuojamos kolumbariumo statybos.

Kremavimo „mada“ dar tik ateina į Jurbarką, tačiau greitai taps būtinybe
Ko gero, kiekvienas vienas iš mūsų pažįsta ne šeimą, kurie savo artimuosius ne laidojo, o kremavo.
Kad toks laidojimo būdas populiarėja Jurbarke, patvirtino ir įmonės „Ritualinės paslaugos“ savininkas Jonas Petroševičius. Jo teigimu, nors praėjusiais metais kremavimo paslaugas pasirinkusius jurbarkiečius buvo galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų, ateityje toks laidojimo būdas taps tikrai daug populiaresnis. J. Petroševičius sakė esąs tikras, jog kolumbariumo atsiradimas tokį žmonių pasirinkimą tik dar labiau pagreitins.
Kiekvienais metais Šilalės visuomenės sveikatos centro pateikiamoje metinėje sveikatos stebėsenos ataskaitoje nurodoma, jos Jurbarko rajone mirštamumas kasmet didėja ir yra vienas iš didžiausių visoje Tauragės apskrityje.
Augantys mirčių skaičiai, nors ir pamažu, tačiau grasina, jog metams bėgant naujų kapaviečių poreikis tik didės, o dar vienų kapinių Jurbarko mieste jau neplanuojama įrengti.
Jurbarko miesto civilinėse, arba taip vadinamose senosiose kapinėse, jau seniai nebeskiriama naujų kapaviečių, o laidojama tik senose kapavietėse, šalia artimųjų.
 Tiesa, keletas naujų kapaviečių senosiose miesto kapinėse dar bus formuojamos, tačiau tik toje kapinių dalyje, kur laidojami evangelikų tikėjimą išpažįstantys jurbarkiečiai.
Gražina Gadliauskienė sakė neseniai buvo susitikusi su evangelikų bažnyčios kunigu ir su juo diskutavo dėl galimybės šioje kapinių vietoje formuoti naujas kapavietes. Pasak vyr. architektės, ši religinė bendruomenė nėra didelė, todėl ir laidojamų asmenų yra kur kas mažiau nei katalikų.
Nors dar nėra aišku, kokio dydžio ir kelių vietų kolumbariumas bus statomas Jurbarke, Gražina Gadliauskienė sakė esanti tikra, jog pastačius tokį statinį naujosiose Jurbarko miesto kapinėse, kapaviečių būtų sutaupyta dar mažiausiai dvidešimčiai metų.