Kitąmet daugiabučiuose nebegalės būti naudojami dujų balionai

Nuo 2025 m. pradžios trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Nepaisantys šios tvarkos gali sulaukti ir baudų, siekiančių nuo 60 iki 140 eurų. Už pakartotinius pažeidimus baudos didės.​

Renkasi elektrą arba centralizuotai teikiamas gamtines dujas

Pamažu atsisakant dujų balionų daugiabučiuose namuose, siekiama gyventojus skatinti pasirinkti saugesnį būdą – naudoti elektrą ar centralizuotai teikiamas gamtines dujas. Šiais metais Energetikos ministerija skyrė 3,8 mln. eurų priemonei pasikeisti dujų balionus daugiabučiuose kitais energijos šaltiniais.

Valstybė vienam butui iki skyrė iki 726 eurų paramos: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, o taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų.

Kvietimas teikti paraiškas paramai gauti jau yra pasibaigęs (baigėsi birželio 28 d.), kol kas nežinoma, ar bus naujas kvietimas.

„Pagal šį kvietimą esame gavę 386 paraiškas už 2,75 mln. eurų. Didžiajai daliai paraiškų jau skirtas finansavimas, dalis dar vertinama“, – atsakyme LRT.lt nurodė VšĮ Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Atsižvelgiant į tai, kad dar liko dujų balionus naudojančių namų, Energetikos ministerija pateikė siūlymą pratęsti minėtą priemonę ir numatyti jai finansavimą, tačiau toks sprendimas dar nepriimtas.

0,90 euro brangiau

Lietuvos energetikos instituto mokslininkų atlikta studija parodė, kad 50 litrų balionuose parduodamų suskystintų naftos dujų kainos ir elektros kainos, kurią sumokėtume ruošdami maistą ant indukcinės viryklės, skirtumas yra minimalus. Ruošti maistą naudojant elektrą per mėnesį vidutiniškai yra 0,90 euro brangiau.

Saugumo požiūriu, tvirtina mokslininkai, nauda nepalyginamai didesnė – maistui ruošti nenaudojant dujų balionų užtikrinamas didesnis saugumas ne tik butui, bet ir visam namui, nes nėra baliono sprogimo pavojaus. Kartu tai yra gerokai patogiau – nereikia keisti dujų balionų ir juos eksploatuoti pagal nustatytus reikalavimus ir taip patirti papildomų išlaidų.

Perspėja apie sprogimus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet dėl dujų įrenginių ir prietaisų eksploatavimo pažeidimų įvyko du gaisrus sukėlę sprogimai. Pernai šalyje dėl šių priežasčių įvyko keturi gaisrus sukėlę sprogimai.

PAGD pasidalijo rekomendacijomis, kaip saugiai elgtis su dujų balionais.

Įnešant dujų balioną į patalpą, muilo emulsija būtina patikrinti jo ir ventilio sandarumą. Jeigu yra dujų nuotėkis, tokį balioną prie dujinio įrenginio draudžiama jungti.

Nešant balioną į patalpą, ant ventilio turi būti užsukta aklė. Viryklės degikliai taip pat turi būti užsukti. Į reduktoriaus veržlę įdedama nauja tarpinė ir jis sujungiamas su baliono ventiliu. Jungiamoji veržlė užveržiama raktu. Pasukus baliono ventilio ratuką pusę apsisukimo, muilo emulsija dar kartą patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta bei ventilio sandarumas.

„Draudžiama tikrinti uždegus degtuką ar žiebtuvėlį. Uždegus vieną dujinės viryklės degiklį, užsukamas baliono ventilis ir įsitikinama, kad dujų tiekimas nutrauktas“, – nurodo departamento specialistai.

Svarbu, kad degiklis degtų ryškia mėlyna liepsna. Jeigu dega raudona liepsna, tai rodo, kad dujų tiekimas per didelis. Jeigu viršuje yra mėlyna liepsna, o apačioje jos nematyti – per daug oro. „Pasitelkus specialistus, tai būtina sureguliuoti parenkant tinkamą purkštuką. Patiems reguliuoti nepatartina“, – akcentuoja PAGD.

Dujų balionas prie viryklės prijungiamas žarnomis. Jos jokiu būdu negali būti suskilusios. Negalima naudoti vandentiekio žarnų. Perkant jas būtina žiūrėti į žymėjimą.

Dujų balionas turi būti patalpoje, esančioje aukščiau žemės. Laikant jį žemiau, dujų nuotėkio metu gali įvykti sprogimas, nes propanas ir butanas yra sunkesni už orą, todėl kaupiasi palei žemę. Be to, namuose ir garaže būtina turėti ir didesnės talpos gesintuvą, kuriuo galima užgesinti nedidelį gaisrą.

Ką daryti pajutus nuotėkį?

Pajutus aitrų dujų kvapą patalpoje ir įtariant dujų nuotėkį, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Dujų tinklo eksploatavimo departamento vadovas Marius Rindokas ragina reaguoti nedelsiant.

Įvertinus aplinkybes ir galimybes išjungti dujinius prietaisus, geriausia – užsukti įvadinį dujų čiaupą, įrengtą prieš dujų prietaisus. Taip pat – plačiai atverti langus ir duris, sukelti skersvėjį ir taip išvėdinti patalpas. Sumažės dujų koncentracija ore ir sprogimo rizika.

„Taip pat labai svarbu prisiminti, kad užuodus dujų kvapą pirmiausia reikia pasišalinti iš tos patalpos ir kuo skubiau apie galimą nuotėkį pranešti ESO dujų avarinei tarnybai telefonu 1804. Gavę iškvietimą, specialistai nedelsdami atvyks patikrinti objekto“, – aiškina ESO atstovas.

Patalpose, kur įvyksta dujų nuotėkis, pabrėžia M. Rindokas, draudžiama rūkyti ar naudotis ugnies šaltiniais. Taip pat, apie ką žmonės dažnai nepagalvoja, – dujų prisotintose patalpose reikėtų vengti naudotis ir bet kokiais elektros prietaisais, jungikliais, kištukais, netgi telefonais.

„Perspėjant kaimynus saugiau yra belstis į jų duris, nei skambinti durų skambučiu. Avarinei tarnybai apie įvykį, kaip jau minėta anksčiau, irgi reiktų skambinti pasišalinus iš patalpos, kurioje jaučiasi dujų kvapas“, – aiškina M. Rindokas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad reikia pasirūpinti dujinių prietaisų priežiūra ir periodiškai atlikti profilaktiką. Šias paslaugas teikia specializuotos įmonės, į kurias ir turi kreiptis vartotojai.