Kiauliškumas, kuris neturi ribų, bet visiems brangiai kainuoja. PAPILDYTA!

Netvarkingi gyventojai šiukšlėmis atsikrato privatininkų teritorijoje, prie karjero ar miškuose, o tenka tvarkyti savivaldybės įmonės darbuotojams visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Vieni šiukšlina, o už tai sumoka visi mokesčių mokėtojai. Šiukšlyno karjero pakrantėje, maždaug 3-4 kilometrai nuo Jurbarko miesto, beveik neliko. Šiukšles ketvirtadienį, rugpjūčio 6 dieną, surinko trys „Jurbarko komunalininko“ darbuotojai ir išvežė į Tauragę. „Sutvarkėme, nors ta teritorija - nei savivaldybės, nei seniūnijos. Bet mes dirbame liaudžiai, tai ėmėme ir sutvarkėme. Surinko, išrūšiavo ir išvežė į Tauragę. Savivaldybė apmokės sąskaitą“,- „Mūsų laikui“ ketvirtadienį, rugpjūčio 6 dieną, sakė Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis, turėdamas omenyje, kad šiukšlių privežta į teritoriją, kurios didžioji dalis yra privatūs sklypai, o keli sklypai – valstybės, nes valdomi nacionalinės žemės tarnybos, t.y. nėra savivaldybės nuosavybė. Šiukšlių sankaupos buvo Jurbarkų seniūnijos teritorijoje. Šiukšles į šią karjero pakrantę, anot A.Kačiušio, žmonės vežė apie dešimt metų.

„Iš miesto žmonės, kas netingi, veža į miškus, o mes tvarkome. Po pietų važiuosiu pasižiūrėti. Gal likę smulkmenų. Visko per kelias dienas neišrinksi, jei žmonės vežė 10 metų“, - sakė Jurbarkų seniūnas, pasidalinęs planais kai kuriose teritorijose prie karjero įrengti kameras ir pastatyti lenteles, kad teritorija stebimo vaizdo kameromis.

Jurbarkų seniūnas: sąvartynų pilni miškai

Anot A.Kačiušio, ketvirtadienį sutvarkytas sąvartynas nebuvo didelis. Eilinis. Bet suskubta jį sutvarkyti, kai viešojoje internetinėje erdvėje pasirodė apie jį pranešimų. Be to, apie šį sąvartyną atitinkamas institucijas informavo ir visuomeninė organizacija „Baltijos aplinkos forumas“. Pranešimas apie seniai kaupiamą sąvartyną karjero pakrantėje, miško teritorijoje, apie dideliais atstumais išmėtytas buitines atliekas užregistruotas per iniciatyvą „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ – su tiksliomis koordinatėmis, sąvartyno nuotraukomis.

„Sąvartynų pilni miškai. Pasivaikščiokite po Smukučius, Kalnėnų mišką. Kas darosi mieste prie konteinerių“, - kalbėjo A.Kačiušis.

Tos šiukšlės, kuriomis atsikratė gyventojai jau minėto karjero pakrantėje,- automobilių detalės, plastmasės, padangos, komunalinės šiukšlės, statybinės atliekos, šiferio gabalai, baldai, padangos.

„Ką galima pasakyti šiukšlinantiems? Ką galima pasakyti žmogui, kuris remontą pasidaro, susikrauna priekabą, paslapčia atveža į mišką ir išpila. Į gamtą. Mes stengiamės, statome konteinerius, rūšiuojame, tvarkome aplinkas, kad nebūtų šiukšlių. Ypač nelegalūs mašinų ardytojai prisikrauna plastmasių. Turėjau atvejų Bendžių kaime. Atvažiavo ir visą priekabėlę plastmasių, viso jovalo išmetė į kanalą. Tai nuvažiavom, rūšiavome, išvežėme. Taip ir dirbame. Nelaikysi juk“, - pasakojo A.Kačiušis. - „Stovi dideli konteineriai pakelėse. Kas prie tų konteinerių darosi? Atveža ūkininkai plėveles, padangas, baldus, klozetus, šlangas, gumas. Viską reikia rūšiuoti. Tauragės atliekų tvarkymo centras tokio jovalo nepriima. Viską reikia rūšiuoti. Pagrindinį darbą atlieka „Jurbarko komunalininkas“, - sakė A.Kačiušis. Pasak jo, jurbarkiečiams trūksta sąmoningumo, kokį turi vakariečiai. „Vokietijoje, žinau, žmonės britvos peiliukus ir tai rūšiuoja. Jų sąmonė kitokia. O mes tiek metų buvome pripratę kasti duobes, mesti šiukšles bet kur. Ne taip lengva tam žmogui pasikeisti“, - kalbėjo Jurbarkų seniūnas.

A. Pocius: kiauliškumui ribų nėra

„Žmonių kiauliškumui ribų nėra“, - trumpai reziumuoja Arnoldas Pocius, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Jurbarko rajono agentūros vyriausiasis specialistas. Pasak jo, žmonės šiukšles dažniausiai veža aplink poilsiavietes, į mišką. Pasak jo, vieni žmonės per įvairias talkas, akcijas sutvarko aplinką, o po kelių mėnesių ta vieta vėl būna užversta šiukšlėmis. „Vieną dieną išveža, o kitą dieną jau vėl atvežta maišai drabužių, kitą dieną baldai. Niekadėjai Dainių II kaime melioracijos griovyje išvertė automobilių dalis – panelės, sėdynės, padangos“, - apmaudavo A. Pocius, pripažinęs, kad taip ir nepavyko nustatyti šiukšlintojų.

„Miške vakar radome prikrauta šiferio. Didžiųjų gabaritų atliekų aikštelė Jurbarke (Statybininkų g. 4) priima šiukšlių iki 100 kg. Nematau jokių problemų. Nesupranta žmonės ir viskas“, - sako aplinkosaugininkas.

Apie jau minėtą sąvartyną karjero pakrantėje A.Pocius tikino žinojęs jau pavasarį. „Ta problema buvo sprendžiama pusę metų, bet dėl kai kurių asmenų neveiksnumo dėl to taip viskas ir buvo“, - sakė jis.

Pasak A.Pociaus, trečiadienį, rugpjūčio 5 dieną, vyko susirinkimas, į kurį iškviesti ir sklypų savininkai, dalyvavo savivaldybės atstovai, seniūnai, TRATC atstovas ir kt. Nuspręsta teritoriją sutvarkyti.

Aplinkosaugininkas nesupranta, kodėl jurbarkiečiai šiukšles veža prie karjero, į miškus , kai čia pat, mieste, yra didžiųjų gabaritų šiukšlių surinkimo aikštelė. „Čia juk arčiau nei vežti prie karjero. Ten viską priima – ir sofas, ir lovas. Ar žmonės nežino, ar specialiai daro?“, - sakė A.Pocius.

K. Sutkus: nėra kontrolės

Žmonių apsileidimas, už kurį turi mokėti visi mokesčių mokėtojai. Ir tikrai brangiai. Taip šią problemą įvardijo Kęstutis Sutkus, „Jurbarko komunalininko“ direktoriaus pavaduotojas . Pasakyti, kokią sąskaitą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai už minėtos karjero pakrantės sutvarkymą išsiųs „Jurbarko komunalininkas“, K.Sutkus dar negalėjo pasakyti. Kai skambinome, mašina dar nebuvo išvažiavusi į Tauragę.

Pasak K.Sutkaus, remiantis ankstesniais atvejais, jei nedidelis šiukšlių kiekis – jų surinkimas ir išvežimas kainuoja nuo 50 eurų iki net 150-200 eurų. „Įeina ir sąvartyno mokesčiai, kurie ateina mėnesio pabaigoje, ir rūšiavimo dalis, nes padangas reikia atskirai vežti, baldus atskirai. Tam reikia ne vienos mašinos“,- sakė K.Sutkus. „Jūs patys galite paskaičiuoti, kiek kainavo sutvarkyti (karjero pakrantę, - aut. past.). Tendencija paprasta. Trys žmonės, vairuotojas, automobilis, nuvežimas į Tauragę, išrūšiavimas. Tai užima laiko“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, problema ne tik ta, kad žmonės teršia. „Jei pasižiūrėtumėte visais reglamentais, kas už ką atsakingas, viskas stotų į savo vietas. Nes už privačius miškus atsako privatininkai, kuriuos administruoja ir kontrolę vykdo agentūros du inspektoriai. Valstybinius miškus prižiūri miškų urėdijos, o seniūnijose – seniūnai arba savivaldybės“, - kalbėjo K.Sutkus.

Nėra kontrolės. Ir taip yra visos Lietuvos mastu. Tuo įsitikinęs K.Sutkus. „Įstatymais reglamentuota, bet vykdoma nėra. Va kur bėda. Įstatymai yra gana neblogi, bet jų nesilaikoma. O mes tik vežėjai. Gauname parėdymą ir važiuojame, renkame, nes esame tik vežėjai“, - sakė jis.

Kalbėti apie gyventojų sąmoningumą rūšiuojant šiukšles yra tarsi balsas tyruose. Taip šią problemą įvardijo K. Sutkus, pasiūlęs pasižiūrėti, kas vyksta prie konteinerių prie kapinių arba mieste prie tų konteinerių, kurie yra prie daugiabučių, kurie šiuo metu renovuojami.