Kas trečias žmogus su negalia gyvena skurde

„Net 37 proc. žmonių su negalia pajamos yra skurdžios“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir priduria, kad kai kuriems žmonėms tenka gyventi ir vos iš 250 eurų per mėnesį. Visuomeninių organizacijų atstovai tvirtina: tai lemia tiek blogos įsidarbinimo galimybės, tiek socialinių garantijų stoka. 

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį į skaudžią realybę, kad net apie 20 proc. Lietuvos gyventojų gauna skurdžias pajamas, o tarp žmonių su negalia šis procentas beveik dvigubėja.

„Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad žmonių, kurie turi sveikatos sutrikimų skurdo rizikos lygis beveik 37 procentai, – pažymi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. – Toks aukštas procentas rodo, kad negalia rimtai apriboja finansinį orumą, leidžiantį gyventi pagal šiuolaikinės visuomenės standartus.“

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė pastebi, kad daug metų šis procentas mažai kinta.

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė teigia, jog nėra tikslių duomenų, kurias negalias turintys žmonės dažniau patenka į skurdo riziką. „Tai priklauso nuo individualios situacijos. Žinoma, kuo sunkesnė negalia ir kuo daugiau žmogui reikia pagalbos, tuo didesnė skurdo rizika. Didelę riziką patiria intelekto, judėjimo, psichosocialinę ir kitas negalias turintys žmonės“, – vardijo I.Širvinskaitė.

Ką laikome skurdu?

Kas yra „skurdo rizika“? Ši frazė tarsi nenurodo, kad žmogus skursta. A.Adomavičienė paaiškino, kad ji reiškia, jog žmogus gyvena taip arti skurdo ribos, kad bet koks sukrėtimas gali pastūmėti į skurdą.

2023 m. skurdo rizikos riba vienam asmeniui buvo 564 eurai per mėnesį. Šeimai, kurią sudaro du vaikai ir du suaugę – 1185 eurai.

„Šis skaičius gaunamas visos šalies žmonių pajamas išdėstant vienoje linijoje, iš kurios paimama vidurinė reikšmė (vadinamoji mediana). Nuo jos atskaičiuojami šešiasdešimt procentų. Jei žmonės negauna tų šešiasdešimt procentų medianinių pajamų, laikoma, kad jie susiduria su skurdo rizika“, – paaiškino pašnekovė ir pridūrė, kad šis metodas taikomas visoje Europoje.

Gyvena ir iš 200 eurų

A.Adomavičienė pažymi, kad 564 eurai – viršutinė riba, tačiau Lietuvoje yra žmonių, kurių pajamos dar mažesnės.

„Iš tiesų, žmonių patiriamas skurdas gali būti itin gilus. Jei per mėnesį reikia pragyventi iš poros šimtų eurų, galime įsivaizduoti, kaip tai sunku. O mes turime asmenų su negalia, kurių mėnesinės pajamos siekia apytiksliai nuo 250 iki 500 eurų, jei gauna tik šalpos pensiją. Tokie žmonės priklausomi nuo labdaros, draugų, kaimynų artimųjų malonės. Tikrai negalime kalbėti apie jokį orų gyvenimą“, – konstatavo A.Adomavičienė.

„Surinktoje statistikoje man ypač krenta į akis tai, kad daug šių žmonių negali sau leisti atostogų ar neturi tokių dalykų kaip tualetas su nutekamu vandeniu“, – sakė pašnekovė.

Pašalpos negelbsti

Tačiau esama ir įvairių pašalpų, kompensacijų. Kiek jos padeda gelbėtis iš sunkios finansinės situacijos? Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė A.Adomavičienė pasakojo, kad nors pajamas ir papildo įvairios kompensacijos, socialinės kortelės, pašalpos, bet tai vis tiek pernelyg mažai, kad kai kuriems žmonėms leistų pasiekti 564 eurų sumą.

„Be to, tikrai ne visi papildomą paramą ir gauna, – pažymėjo pašnekovė. – Pavyzdžiui, socialinė parama pernai vienam asmeniui vidutiniškai teko apie 150 eurų. Tai nedidelė suma, kuri neišgelbsti žmogaus iš skurdo, jei jis neturi darbinių pajamų.“

Priežastis – bedarbystė

I.Širvinskaitė neabejoja, kad skurdas susijęs su įsidarbinimo galimybėmis. „Jei žmogus neturi darbo, iš kurio gautų pajamas, vienintelis jo finansų šaltinis yra pašalpos, išmokos, kurios tikrai nedidelės. O tik apie 30 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba“, – sakė I.Širvinskaitė.

A.Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad žmonėms su negalia įsidarbinti ganėtinai sudėtinga. „Vilniuje daugiau atviresnių darbo vietų, o už jo ribų kyla daug sunkumų“, – kalbėjo pašnekovė. 

Jai antrina ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė: „Žmonėms su negalia tikrai sunkiau susirasti darbą, ypač su intelekto negalia. Geriausius rezultatus rodo nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos, kurios teikia individualizuotą pagalbą, skirtą savarankiškumui stiprinti ir profesiniam orientavimui. Tokia pagalba tikrai veiksminga, bet nepakankamai išplėtota, finansuojama“, – sakė ji.

Vis dėlto pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pradžių pradžia – problemos įgyjant išsilavinimą. „Iki dabar žmonės su įvairia negalia turi ribotas galimybes pasirinkti kokybišką, jų poreikiams pritaikytą norimos krypties profesinį mokymą. Bendrojo ugdymo įstaigose karjeros konsultavimo specialistai dažnai nepasiruošę konsultuoti jaunuolių su negalia“, – sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė I.Širvinskaitė.

Skursta ir šeima

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė A.Adomavičienė pažymi, kad svarbu paminėti faktą, jog su sunkumais susiduria ne tik žmonės su negalia, bet ir jų šeimos nariai. 

„Pastebima, kad šeimų, kuriose yra sunkios negalios asmuo, pajamos ženkliai mažesnės. Viena pagrindinių priežasčių, jog prižiūrint šeimos narį nepavyksta uždirbti tiek, kiek būtų galima esant nepriklausomam nuo šio įsipareigojimo“, – pasakojo A.Adomavičienė.

Mažai kas kalba apie naštą, kurią patiria asmeniui su negalia nuolatinę pagalbą teikiantys artimieji. „Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai rūpesčio našta gula ant mamų, moterų pečių, kurios rūpinasi jau ir suaugusiais sunkią negalią turinčiais vaikais, yra iškritusios iš darbo rinkos ilgus metus, neturi sukaupto stažo pensijai. Tai itin apleista visuomenės grupė, grimztanti į skurdą ir nesulaukianti pakankamos valstybės paramos“, – pabrėžia I.Širvinskaitė.

Būtina spręsti

I.Širvinskaitė konstatuoja: šiuo metu esami pagalbos mechanizmai nepakankami, o žmonės su negalia vis dar gyvena bendroje atskirtyje, tiek kalbant apie nepakankamą aplinkos pritaikymą, tiek paslaugų trūkumą. „Socialinių paslaugų, užimtumo srityje yra spragos. Visur reikia sisteminių pokyčių“, – tvirtina ji.

Pašnekovė pamena, kaip su kolegomis panoro išsiaiškinti, ar suveikė užimtumo reforma. „Pamatėme, jog, pavyzdžiui, darbo vietų pritaikymo subsidijavimo tvarka nepalanki darbdaviams, ja pasinaudoti sunku ir 2023-2024 metais pritaikytos vos keturios darbo vietos“, – kalbėjo I.Širvinskaitė.

Ji teigia, kad vienintelis būdas sumažinti žmonių su negalia skurdą – sisteminiai sprendimai: „Greičiausiai reikalinga rimta mokesčių perskirstymo reforma, kad būtų mokamos oresnės išmokos, nes kai kuriems iš šalpos pensijų pragyventi tikrai sunku. Taip pat turi būti prieinamos socialinės paslaugos, skirtos savarankiškumui, įsitraukimui į visuomenės gyvenimą, įsidarbinimo galimybėms gerinti. Jei prie visuomenės gyvenimo, o taip pat ir BVP augimo daugiau prisidės ir žmonės su negalia – valstybė tik laimės“, – kalbėjo I.Širvinskaitė.