Kas penktas bedarbis – ilgalaikis, jų daugiausia kaime
Kas penktas šalyje registruotas bedarbis – ilgalaikis, skelbia Užimtumo tarnyba, įvertinusi ilgalaikio nedarbo socialinę struktūrą ir dinamiką. Surinkus Užimtumo tarnybos skyrių, veikiančių visoje Lietuvoje, duomenis paaiškėjo, kad šių metų sausio mėnesio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 4,4 proc. mažiau nei prieš metus. Anksčiau ilgalaikio nedarbo problema buvo ryškesnė tarp moterų, o šiemet moterų ir vyrų skaičius susilygino (po 15,3 tūkst.).
Beveik dvigubai daugiau ilgalaikių bedarbių (60 tūkst.) fiksuota prieš trejus metus. 2022-ųjų pradžioje su šia problema dėl pandemijos susidūrė kas trečias Užimtumo tarnybos klientas.
„Ilgalaikio nedarbo rodiklis pastaraisiais metais mažai kito, tendencijos išliko panašios. Sudėtingiausia situacija kaimiškose vietovėse – čia 70-80 procentų ilgalaikių bedarbių yra vyresnio amžiaus, jie dar 5-15 metų turėtų būti aktyvūs darbo rinkoje. Konkurencingumą ir įgytus įgūdžius dinamiškoje rinkoje žmogus gali prarasti greitai. Nusivylę mažu užmokesčiu ar darbo sąlygomis vėliau neranda darbo arba ieško priežasčių nedirbti, o tai gresia nedarbo spąstais“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Vyrauja žemos kvalifikacijos asmenys
Ilgalaikių bedarbių socialinė struktūra ir dinamika rodo, kad tarp jų pagal išsilavinimą vyrauja žemos kvalifikacijos asmenis – daugiau nei trečdalis (30 proc.) jų neturi jokio profesinio pasirengimo. Asmenys su aukštuoju universitetiniu ar koleginiu išsilavinimu tarp ilgalaikių bedarbių sudaro tik 19 proc.
Dar vienas svarbus aspektas: didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.). Tarp jų – penktadalis yra 60+ asmenys (6,5 tūkst.). Mažiausiai tarp ilgai nedirbančių – jaunimo iki 29 metų (8,8 proc.).
Paskutinės darbovietės įrašai rodo, kad dažniausiai ilgalaikiai bedarbiai yra dirbę biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistais, kitur nepriskirtais pagalbiniais apdirbimo pramonės darbininkais, krovikais, pagalbiniais pastatų statybos darbininkais, nedidelių pastatų statytojais, pagalbiniais įvairių darbų darbininkais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, virėjais.
Kliūtis įsidarbinti – ir susisiekimas
Daugiausiai ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų r. (37 proc.), Ignalinos r. (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.). Mažiausiai – Neringos ir Skuodo r. (po 9 proc.) savivaldybėse.
Klaipėdos regione dažniausia problema norintiems dirbti – susisiekimas. Tai aktualu Klaipėdos rajone, Skuode, Jurbarke, Rietave, Pagėgiuose.
Tauragės rajono savivaldybėje – 59 proc. ilgalaikių bedarbių yra vyresni nei 50 metų, 29 proc. asmenų neturi profesinės kvalifikacijos. Visgi šioje apskrityje bene sudėtingiausia situacija Šilalėje, kur dauguma ilgalaikių bedarbių (apie 80 proc.) gyvena vienkiemiuose, net 18 proc. yra vyresni nei 60 metų.
Siūlomi mokymai
Net 60 proc. ilgalaikių bedarbių pernai pradėjo dalyvauti parama mokymuisi priemonėse – 1,8 tūkst. asmenų rinkosi paklausias darbo rinkoje profesijas – individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko. Taip pat įgijo populiarias aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas – baigė audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, programavimo, skaitmeninės rinkodaros, duomenų analitikos, e. pardavėjo-konsultanto mokymo programas.
Užimtumo tarnybai tarpininkaujant į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst., iš jų – 700 asmenų įdarbinti pagal remiamo įdarbinimo priemonę.
Įdomu, ar su Danieliumi Todesu jie giminės?
Jurbarko krašto muziejuje – daugybė Mozės veidų