Karo prievolininkai ir darbo sutarties nutraukimas

 Gal galėtumėte paaiškinti, ar gali darbdavys atleisti iš darbo privalomosios karo tarnybos metu?

 Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vadinasi, įstatymų leidėjas Darbo kodekse apibrėžia kelis teisinius pagrindus – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis) bei darbdavio valia (Darbo kodekso 59 straipsnis), kai darbdavys neturi teisės atleisti darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karo prievolę atliekantys piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas.

Darbo kodekse nėra tiesiogiai nustatyta, kaip darbdavys turėtų įforminti darbuotojo atleidimą nuo darbo karo prievolės metu. Tai galima atlikti vidiniu darbdavio (įmonės) dokumentu, pavyzdžiui, darbdavio įgalioto asmens įsakymu. Tai būtų vertinama ne kaip atleidimas iš darbo, o atleidimas nuo darbo. Jeigu darbuotojas, pasibaigus privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiui, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama V skyriuje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tai yra, toks darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo ir darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – pavyzdžiui, už neatvykimą į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodeksas konkretaus termino nenustato. Todėl manytina, kad konkrečią situaciją turėtų vertinti darbdavys ir darbuotojas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais.

Kadangi karo tarnybos laikas nėra įskaičiuojamas į darbo laiką, už šį laikotarpį darbdavys nemoka darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims numatoma lengvata – darbo ir įdarbinimo subsidijavimas. Taikant šią lengvatą darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo datos.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nustato karo prievolę atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių aprūpinimo ir kitas garantijas

Jei turite klausimų, kviečiame pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija arba įsilieti į socialinį dialogą internete adresu www.socdialogas.lt