Kalbininkai priešinasi siūlymui, kad tėvai galėtų pasirinkti nelietuvišką vardą

Teisingumo ministerija dėl nelietuviškų vardų rašybos dokumentuose kreipsis į Konstitucinį Teismą. Šiuo metu procesai per sudėtingi – Civilinės metrikacijos įstaigos neregistruoja taisyklių neatitinkančių vardų, tuomet tėvams tenka kreiptis į teismą. Šie formuoja praktiką, kad vardą tėvai gali pasirinkti, kokį tik nori. Kalbininkai aiškina, kad pokyčiai gali įnešti sumaišties, mokiniams būtų neaišku, kaip rašyti ne tik vardus, bet ir kitus žodžius, rašo LRT.lt

Šie formuoja praktiką, kad vardą tėvai gali pasirinkti, kokį tik nori. Kalbininkai aiškina, kad pokyčiai gali įnešti sumaišties, mokiniams būtų neaišku, kaip rašyti ne tik vardus, bet ir kitus žodžius.  Diskusiją sukėlė Lavrinovičiaus šeimos atvejis.  Darjušas Lavrinovičius treniruojasi be rūpesčių. Teismas jam su žmona leido dukrą pavadinti Leyla su „y“ ilgąja, nors prieš tai lietuvių kalbos komisija sakė, kad vardas neatitinka kalbos taisyklių.  Arabiškos kilmės vardą su „y“ ilgąja tėvai išrinko dėl jo reikšmės – naktis. Reikšme domėjosi žmona. Po teismo sprendimo ir visuomenėje prasidėjusios diskusijos, kokiais vardais tėvai gali pavadinti vaikus, Teisingumo ministerija pasikalbėti sukvietė visas pusės. Atsakyti turėtų Konstitucinis Teismas, kurio ministerija prašys išaiškinti nelietuviškų vardų rašybą asmens dokumentuose. Taip pat svarstoma keisti teisės aktus – mat dabar procedūros užsitęsia. Civilinės metrikacijos, migracijos įstaigos atsisako dokumentuose registruoti tokius vardus, tuomet tėvai kreipiasi į teismą, jie paprastai leidžia ir tada vardas registruojamas.  Kalbininkai sako, kad vardą galima duoti kokį nori, bet užrašyti reikia pagal lietuvių kalbos taisykles. Kitaip bus neaišku, kaip rašyti ne tik vardus bet ir bendrinius žodžius, pavyzdžiui, gaila.  Vardų ir pavardžių rašybos bylose dalyvaujanti teisininkė Evelina Dobrovolska sako, kad tėvams turėtų būti leista vaiko vardą pasirinkti laisvai – mat skirtinga rašyba traktuojama kaip kitas vardas.

Tarp siūlymų ir galimybės numatyti išimtis – mišrioms ar tautinių mažumų šeimoms. Šiemet teismus Vilniuje dėl vardų rašybos pasiekė 5 bylos, tarp jų – vardai Maria ir Emilia su „ia“, Anna su dviem „n“ raidėmis. 

LRT.lt inf.