Kada sniegas ant stogo tampa pavojingas

Įpusėjus žiemos sezonui didžiąją Lietuvos dalį jau nuklojo stora sniego paklotė, kuri kasdien vis auga. Meteorologų duomenimis, per pastarąją parą sniego dangai pastorėjus dvigubai, kai kuriose savivaldybėse ji jau viršija 20 cm storį, ypač daug sniego sulaukė šalies rytiniai ir šiauriniai rajonai, tačiau jo daugėja ir mūsų kraštuose. Draudimo ekspertai perspėja, kad nevaloma sniego danga ant įvairių pastatų ir statinių stogų kelia grėsmę turtui ir gyventojų saugumui, o didžiausi nuostoliai patiriami atėjus atodrėkiui, kai sniegas tampa iki 9 kartų sunkesnis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per praėjusius dvejus metus dėl sniego slėgio sukeltų žalų gyventojams buvo išmokėta bendra 1 mln. eurų suma, o vidutinė tokios išmokos suma siekė apie 700 eurų, rašoma pranešime spaudai.

„Esant storai sniego dangai gyventojai dažniausiai į draudikus kreipiasi dėl sugadinto turto. Kaip taisyklė, neatlaiko ūkinių ir komercinių pastatų stogai, lūžta pavėsinės, būna apgadintos stoginės, šiltnamių konstrukcijos. Lūžtančios medžių šakos taip pat apgadina automobilius ir kiemuose esantį turtą“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Pavojingiausias – atodrėkis

Pasak draudimo eksperto, ilgametė praktika rodo, kad patiriamų žalų skaičius ypatingai išauga atodrėkio metu, kai sniego slėgis drastiškai padidėja.

„Skaičiuojama, kad esant šaltam orui, kai sniegas išlieka purus, jis paviršių gali slėgti 20 kg/m3 jėga. Tačiau esant kitokioms sąlygoms, kai prasideda atodrėkis, lijundra, ir sniegas sudrėksta, jo paklotė gali spausti net iki 9 kartų smarkiau, tai yra 180 kg/m3 jėga. Nors vizualiai sniego danga gali atrodyti tokio paties storio, tačiau keliais kartais išaugęs sniego slėgis tampa kritiniu, ir pastatų dangos ir konstrukcijos nebeatlaiko“, − komentuoja A. Juodeikis.

Sniegą būtina valyti

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad jei ant pastatų susikaupė daug sniego, reikia nedelsiant pasirūpinti sniego valymu nuo paviršių. Jei tai neįmanoma – pasistengti sutvirtinti konstrukcijas jas paremiant. Sniegas ir nuo jo slėgio lūžtančios medžio šakos kelia grėsmę ir automobiliams, laikomiems lauke, taip pat gali nutraukti elektros tiekimo laidus.

„Nemažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į stogo nuolydžio kampą – esant stačiam kampui, dalis sniego gali tiesiog savaime nuslinkti žemyn. Tokiu atveju būtina nepamiršti apsaugoti savo turto, esančio ant žemės, pavyzdžiui, automobilių, lauko baldų ir, žinoma, svarbiausia saugoti savo bei aplinkinių sveikatą.

Horizontalūs ar mažo nuolydžio stogai gali sukaupti kur kas didesnį kiekį sniego, tad jais pasirūpinti reikia labiau. Be to, dideli nuostoliai gali kilti dėl vandens prasiskverbimo į pastatų vidų per išorines konstrukcijas, nes atlydžio metu įvairiose stogo vietose susiformuoja vandens sankaupos“, − pastebi A. Juodeikis.

Siekiant išvengti žalos turtui ir žmonių sveikatai, draudimo ekspertas rekomenduoja atlikti šiuos darbus. Visų pirma, valyti ne tik pastatų stogus, bet ir:

• Stiklinius ir polikarbonatinius šiltnamius;
• Pavėsines, stogines, stogelius prie įėjimų;
• Ūkio paskirties pastatus, tentinius angarus, daržines ir kt.
• Jei dar užsilikę nuo šiltojo metų laiko, surinkti medžiagines ar polikarbonatines laikinas pavėsines, saulės skėčius 

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į automobilių apsaugą:

• Nestatyti arti pastatų, nuo kurių gali nuslinkti sniegas;
• Nestatyti po spygliuočiais, ant kurių kaupiasi sniego sluoksnis, kuris gali nulaužti šakas

Varvekliai pavojingesni mieste

Varveklius, kurie formuojasi oro temperatūrai keičiantis iš pliusinės į minusinę, būtina nudaužyti. Tai yra aktualiau miestų gyventojams, ypač pastatus administruojančioms bendrovėms ar jų savininkams, kad nebūtų sužaloti praeiviai ir automobiliai, nes dėl pastato nepriežiūros atsiradusi žala užtraukia civilinę atsakomybę;

Be to dideli varvekliai gali pakenkti ir stogo konstrukciniams elementams, latakams, lietvamzdžiams.