Jurbarko rajone sulaikytieji į areštines vežami per 100 km

 Regionų pareigūnams sulaikytus pažeidėjus iki areštinės tenka vežti ir per 100 kilometrų. Areštinės veikia tik didžiuosiuose šalies miestuose. Policijos departamentas sako, kad reforma pasiteisino. Suimtųjų mažėja, areštines išlaikyti ekonomiškai neapsimoka. Tačiau gyventojai sako, kad saugumo negalima skaičiuoti ekonomiškai. Pasirodo, kad savaitgaliais ir naktimis visame Jurbarko rajone dirba tik du, o kai kuriais atvejais ir vienas ekipažas.

„Visas koridorius seniau buvo areštinė, šiuo metu čia pagalbinės patalpos“, – sako laikinasis Jurbarko policijos komisariato viršininkas Mindaugas Rašimas.

Jurbarko policijos pastato rūsyje buvusios areštinės patalpose likusios 2 kameros laikinam sulaikymui iki 5 valandų. Tačiau pažeidėjai čia retai pristatomi.

„Labai retai pristatome asmenis, nes automobiliuose yra sulaikymo patalpa ir mes sulaikę tiesiai į Kauną vežame į Kauno areštinę“, – sako pareigūnas.

Iki Kauno Jurbarko policijos pareigūnai nuvažiuoja maždaug per 1,5 valandos, tiek pat užtrunka grįždami atgal. Taip su pažeidėjais automobilyje pareigūnai kursuoja bent porą kartų per savaitę.

„Vežame dažniausiai vieninteliu atveju, jei smurtas artimoje ir sulaikytas asmuo baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka. Realiai kitais atvejais beveik nesulaikinėjame, šaukimus įteikiame“, – nurodo M. Rašimas.

Savaitgaliais ar naktį visame rajone dirba du, o ligos atvejais, kartais ir vienas ekipažas. Jam išvažiavus iki areštinės pagalbą tektų kviestis iš kito rajono.

„Pareigūnų trūksta ir kitur. Mes nesame garantuoti, kad šalia mūsų rajono dirbs policijos ekipažas, kuris galės tinkamai ir laiku sureaguoti į kažkokį skaudų įvykį“, – kalba jurbarkiškis Gintaris Stoškus.

„Teko man stovėti šalia policijos pareigūno ir girdėti pokalbį per raciją, kai buvo iškvietimas į Juodaičius, tai 60 km nuo Jurbarko dėl smurto artimoje aplinkoje ir nebuvo, kam važiuoti. Buvo pasiųstas ekipažas iš Šakių. Primeskime 25 km iš Šakių iki Jurbarko, tada dar 60 km iki Juodaičių, tai ten tas smurtas artimoje aplinkoje neaišku, kuo gali baigtis“, – pasakoja jurbarkiškis Lukas Pileckas.

2008-aisiais Lietuvoje veikė 46 policijos areštinės. Nuo 2021-ųjų likusios tik 5 didžiuosiuose miestuose.

Į Kauno areštinę iš Jurbarko vežamiems pažeidėjams kelionė dar ne pati ilgiausia. Štai Varėnos ar Druskininkų pareigūnams iki areštinės tenka įveikti ir daugiau nei 130 kilometrų.

„Galime paimti vidurkį, tai ar vieni, ar kiti gaunasi kasdien, kad atvažiuoja. Šią savaitę netgi turėjome iš tolimiausio krašto, kaip mes sakome, iš Varėnos buvo atvažiavę du sulaikytieji“, – komentuoja Kauno policijos areštinės viršininkas Darius Norkaitis.

Policijos departamentas sako, kad sprendimas mažinti areštinių skaičių pasiteisino. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, išnyko administracinio arešto nuobauda, sugriežtinus trumpalaikio sulaikymo pagrindus trečdaliu mažiau nei prieš dešimtmetį. Išlaikyti tuščias areštines ekonomiškai nenaudinga.

„Šiuo metu areštinių užimtumas yra apie 18 procentų, turime 346 vietas asmenims ir panašiai apie 18 procentų jų būna užimta, todėl turėti dar daugiau tikrai nėra racionalu“, – nurodo Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.

Pareigūnus atstovaujanti profesinė sąjunga sako, kad situacija teigiama tik dokumentuose, pareigūnai siunčia signalą, kad pajėgų trūksta.

„Sakome, galbūt efektyviai finansiškai neturėti nutolusių areštinių, bet niekas neatsako į klausimą, kiek sutaupoma darbuotojų, žmogiškųjų išteklių sąnaudų sąskaita, kai reikia važinėti, naudoti transportą, kurą, laiką“, – sako Policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

Uždarant areštines 2021 m. buvo skelbta, kad kasmet bus sutaupoma 345 tūkst. eurų, naudotų jų išlaikymui. Kiek kainuoja atvežti sulaikytuosius į didžiuosiuose miestuose esančias areštines, departamentas duomenų neturi.