Jurbarko prieplauka gyva tik senose nuotraukose

Jurbarko laivybos entuziastai, laivadirbiai ir Jurbarko rajono valdžia sutinka, kad Jurbarkui geografinės padėties gali pavydėti visi kiti miestai – įsikūręs prie Nemuno miestas yra tarpinė stotelė tarp Kauno ir Kuršių marių.

Bet situacija tokia, kad skaičiuoti, kiek telpa mažųjų laivelių prieplaukoje, dabar tenka skaičiuoti geriausius jos laikus menančioje nuotraukoje. Baigiantis kadencijai ir prasidėjus turizmo sezonui, dabartinė rajono valdžia pirmą kartą susitiko su Jurbarko krašto laivų savininkais, laivadirbiais ir kitais laivybos entuziastais pasitarti dėl mažųjų laivelių prieplaukos. Rajono meras Skirmantas Mockevičius išklausė įvairiausių patarimų, pasiūlymų, bet nieko konkretaus nepažadėjo.

Meras sužinojo nuomones dėl prieplaukos, kurios visiškai priešingos. Vieni sakė, kad tokios prieplaukos, kokia yra dabar, nereikia, jog neverta „merkti“ pinigus į jos dugno gilinimą, valymą – tai tuščias reikalas. Jie ragino galvoti apie didelį uostą, kuriame tilptų bent 50 laivų. Kiti laivavedžiai stojo piestu, sakydami, kad reikia atgaivinti prieplauką ir tam reikia ne tiek ir daug – bent jau pasirūpinti teritorijos apsauga. Dar vieni laivų savininkai apie susitikimą žinojo, bet nėjo. Jie turi kitą nuomonę.

Laivadirbių netrūksta

Susitikimas pirmadienio popietę įvyko rajono mero S. Mockevičiaus ir Jurbarko rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Gaivos Mačiulaitienės iniciatyva. 1,5 valandos diskusijos virė turizmo informacijos centro konferencijų salėje. Susitikimas parodė, kad laivadirbių ir laivybos entuziastų Jurbarko krašte dar yra. Į susitikimą atvyko laivadirbys Ramūnas Totoraitis, laivybos entuziastas Jonas Bučinskas, laivadirbys Vladas Karpavičius, kuris šiuo metu laivų neturi, bet stato 30- vietį. Atvyko ir laivavedys Mindaugas Janušonis, kuris yra Panemunių regioninio parko direktorius. Laivus statantis Vaidas Naudulaitis, baigiantis statyti 20-25 vietų, 10 metrų ilgio laivą. Tarp atėjusių į susitikimą – laivavedys Kęstutis Kaučikas,  plukdantis keleivius 15 vietų laivu. Prisijungė ir laivadirbys Gintaras Alminas, prisistatęs kaip vienas iš nedaugelio Jurbarke, gyvenantis iš šio darbo. Kiek vėliau atvyko ir kapitonas, laivadirbys Algirdas Lužas, vienas pirmųjų pradėjęs gaivinti vandens turizmą Jurbarko krašte. Paties suprojektuotu ir pagaminti greitaeigiu laivu dar prieš 10 metų plukdė jurbarkiečius ir miesto svečius iš Jurbarko į Nidą.

Mero klausimai

S. Mockevičius susitikimo pradžioje suformulavo laivų savininkams keturis pagrindinius klausimus, susijusius su mažųjų laivelių prieplauka. Anot mero, ši prieplauka yra sutvarkyta, suremontuota, tad dabar nori sužinoti laivybos ekspertų nuomonę, ar reikia ją gilinti, ar jos teritoriją reikia saugoti, ar reikia papildomų infrastruktūros dalykų ir kaip paskatinti turistus naudotis ja kaip tarpine stotele. Laivadirbiai ir laivavedžiai pažėrė įvairiausių pasiūlymų ir kritikos. Tarp siūlymų – prieplaukoje įrengti stacionarią benzino kolonėlę.

„Apleidote uostą, ir visa laivyba nutrūko. 3–4 metus niekas nesaugojo, visi laivai išsiplaukiojo, o dabar keliame klausimą, ar to reikia. Mes šiemet neplaukėme, nes Jurbarke nėra kur laikyti laivo“, – rajono valdžiai kritiką žėrė A. Lužas, kuris ir benzino kolonėlės idėją vadino utopine. Laivavedžiai priekaištavo, kad Jurbarko krovininis uostas perleistas verslui – šis būtų tinkamas uostui vystyti.

Tokios prieplaukos nereikia?

Didžiausias prieplaukos skeptikas K. Kaučikas tikino, kad tokios mažųjų laivelių prieplaukos, kokia yra dabar, nereikia, nes ji pasmerkta sunykti, neverta kišti pinigų į dugno valymą (Imsrė suneša nešmenis). Prieplauka, pasak K. Kaučiko, nėra perspektyvi – telpa 6 laivai. Jis aiškino, kad didesni laivai, kuriuos patys stato, čia netelpa. „Vieną turiu, kitą burinį laivą statau, ir nė vienas iš jų netelpa toje prieplaukoje“, – sakė K. Kaučikas, tvirtindamas, kad investuotojui ši vieta nėra patraukli, nes nėra galimybės plėstis. Jo manymu, prieplauką reikėtų perkelti į Mituvos vagą ir išplėsti tiek, jog galėtų tilpti mažiausiai 50 laivų.

K. Kaučiko ir G. Almino nuomone, Jurbarkas turi galvoti apie didelį uostą su visa reikalinga infrastruktūra, kaip Vakarų Europos šalyse – saugomos teritorijos, kuriose būtų dušai, tualetai, skalbimo mašinos, nakvynės ir maitinimo paslaugos. Apie benzino kolonėles, K. Kaučiko nuomone, gali galvoti tik tada, kai turi uostą, kuriame gali pastatyti po 15 metrų ilgio jachtas.

Visą straipsnį skaitykite birželio 1 d. numeryje. Jį įsigyti galite čia.