Jurbarko medžius užpuolė šermuonėlinės kandys

„Mūsų laiko“ redakcijos darbuotojai ir skaitytojai atkreipė dėmesį į Jurbarko miesto Dariaus ir Girėno gatvėje (ir kitose vietose) augančius medžius (daugiausia ievas), kurių šakos gausiai aplipusios voratinkliais, o arčiau priėjus matyti kabančių lervų „maišeliai“. Tokiomis „baltomis paklodėmis“ padengtų medžių redakcijos darbuotojai matė ir Dubysos pakrantėse Raseinių rajone. Nusiuntėme taip gausiai užpultų Jurbarko medžių nuotraukas gamtininkams ir miškininkams bei paprašėme pakomentuoti, kas medžius užpuolė ir kaip juos gelbėti. Specialistų komentaras panašus. Greičiausiai medžius užpuolė ievinė kandis arba kitos giminingos taškuotojų (šermuonėlinių) kandžių rūšys.

Anot Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologo Vytauto Uselio, nuotraukose yra viena iš voratinklinių (arba šermuonėlinių) kandžių Yponomeuta padella (vaismedinė voratinklinė kandis, slyvinė kandis). Jos masinis vystymasis pasitaiko rečiau nei giminingos ievinės kandies (Yponomeuta evonymellus), kurios pažeistos ievos neretai matomos paupiuose. Ant obelų kartais galima matyti dar kitą giminingą rūšį – obelinę voratinklinę kandį (Yponomeuta malinellus).

Voratinklinių kandžių gausą nulėmė neįprastai karšti ir sausi orai. Didelė jų gausa nugraužia lapus ir nusilpnina medžius. Šiuo metu vikšrų vystymasis baigiasi ir jie virsta lėliukėmis. Nuotraukoje matosi kabantys lėliukių „maišeliai“. Liepos mėnesį išsiritę drugiai deda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšreliai žiemoja (po kiaušinėlius dengiančiu skydeliu), o pavasarį maitinasi besivystančiais lapais. Voratinklinės kandys nėra priskiriamos prie reikšmingą žalą darančių kenkėjų, matyt, dėl nereguliaraus pasirodymo ir jautrumo nepalankiems orams.

Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjui Virgilijui Vasiliauskui panašu, kad medžių lapus pagraužė vabzdžių vikšrai, kurie gyvena bendruomenėmis ir maitinimosi vietose daro bendrus tinklus. „Labai tikėtina, kad Jūs pastebėjote ievas, kurių lapus nugraužė ievinės kandies vikšrai ir apvijo šakas tinklais. Panašiais tinklais ožekšnių krūmus apveja ir lapus apgraužia ožekšninių kandžių vikšrai. Šiais metais šių kenkėjų aktyvi veikla yra pastebima ir kitose Lietuvos vietose. Paupiuose ir šlaituose kai kur ievos apipintos voratinkliais ypač stipriai. Soduose šiais metais vabzdžių vikšrai ir lervos taip pat pagraužė ir dar graužia, slyvų, vyšnių ir obelų lapus. Tačiau soduose yra kitos vabzdžių rūšys, nors kai kurios iš jų taip pat pina voratinklius ant šakelių“, – sakė specialistas. Anot V. Vasiliausko, toks vabzdžių suaktyvėjimas Lietuvoje būna kas keliolika metų, kai susidaro palankios orų sąlygos kurioms nors vabzdžių rūšims masiškai išplisti. Šiais metais daugelyje regionų aktyvūs ir kiti lapus graužiantys vabzdžiai, ne tik ievinė kandis.

Ievinės kandies vikšrai šiuo metu jau nebesimaitina ar jau baigia maitintis; jie tik tūno voratinkliuose. Vikšrai ten virs drugeliais, kurie padės kiaušinėlius. Iš kiaušinėlių išsiritę maži vikšriukai pasislėps ant šakelių ir ten lauks ateinančių metų pavasario.

Purkšti neapsimoka

Ar gelbėti medžius ir kaip tai daryti? Anot Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo, šiuo metu ievų purškimas vabzdžius naikinančiais preparatais nebūtų veiksmingas, nes purškalo lašiukai pakibtų ant tankių voratinklių siūlų ir vikšrų nepasiektų – jie nenugaištų. Perniek nueitų visos ievynų gelbėjimo pastangos, būtų nuodijama aplinka. Be to, rekreacinės paskirties priemiestiniuose miškuose yra įstatymais draudžiamas bet koks cheminių naikinamųjų preparatų purškimas, vabzdžių naikinimas.

Ievos atsigaus

Kaip sako miškininkai, ievos yra prisitaikiusios prie tokių intensyvių lapų nugraužimų, kurie cikliškai pasikartoja kas keliolika metų. Kaip tvirtino V. Vasiliauskas, po kurio laiko ievos išaugins naujus lapus iš atsarginių pumpurų, dar kitaip vadinamų „miegančių“. Kurį laiką jos negražiai atrodys dėl šakelių apvijimo voratinkliais. Jei ilgai užsitęs sausringų ir kaitrių orų laikotarpiai, šiais metais naujai išauginti lapai gali būti kiek mažesni, krūmų lajos – kiek retesnės, gali apdžiūti atskirų šakų galai. „Bet vienkartinis lapų nugraužimas šalyje natūraliai augantiems lapuočiams medžiams ir krūmams nėra mirtinas, dėl to jie nenudžius ir po kiek laiko atsigaus“, – tikino  Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas.

Kur paplitusi

Ievinė kandis paplitusi visame paprastosios ievos areale. Lietuvoje aptinkama paupiuose, parkuose, soduose ir ant pamiškės medžių. Pažeidžia ievas, kai kuriuos sodų vaismedžius. Maitinasi tvirtai suverptame voratinklyje gegužės ir birželio mėnesiais. Voratinkliu gali aptraukti visą medį ar medžių grupę. Stipriai pažeisti medžiai vasaros pradžioje dažniausiai išaugina naujus lapus, kurie tais metais lieka nepažeisti.