Jurbarko ligoninės istoriją kuria čia dirbantys žmonės

Jurbarko ligoninė švenčia 95-erių metų sukaktį. Tiek metų praėjo nuo to laiko, kai 1925 me­tais spa­lio 25 die­ną buvo ati­da­ry­ta Jur­bar­ko plau­čių li­go­ni­nė. 

Nors situacija dėl COVID-19 šalyje įtempta, VšĮ Jurbarko ligoninė šiandien teikia visas reikiamas paslaugas ir užtikrina, kad pagalba ligoniams būtų suteikta laiku ir saugiai. Netgi tokiomis ekstremaliomis valandomis, kaip šiandien, pirmadienio rytą, kai netikėtai dalyje miesto, o tuo pačiu ir Jurbarko ligoninėje, dingo elektra. Tokiais momentais sutrinka visų sistemų darbas, tačiau medikai žino, ką tokiais atvejais daryti – kada užtenka sudėtingą aparatą perkrauti, o kada jau reikia technikos specialistą kviesti.

Ligoninės medicinos technikui-inžinieriui Vytautui Duobai šiandien teko operatyviai suktis, kad elektros tiekimas svarbiausiems taškams nenutrūktų, o vėliau – kad visi medicinos prietaisai veiktų ir darbas vyktų sklandžiai.„Atėjau ryte, apsižiūrėjau, viskas ramu. Ir štai – naujiena. Elektra dingo. Visas interneto tinklas prapuolė. Dauguma medicinos prietaisų priežiūros darbų atliekami per įvairias bendroves, su kuriomis sudarytos sutartys, bet tą minutę, kai įvyksta kokia avarija, tenka priimti sprendimus čia ir dabar, nelaukiant, kol iš toli atvyks specialistai“, – pasakoja Vytautas, kurio telefonas tokiu metu netyla. „Jei nors viena raudona lemputė dega, kviečia, turiu nulėkt patikrinti“, – šypsosi pašnekovas.

Prieš 40 metų atvykęs dirbti  į naują, dar dažais kvepiančią ligoninę V. Duoba ilgus dešimtmečius yra vienas pagrindinių specialistų, prižiūrinčių medicininę įrangą ir dalyvaujančių jos atnaujinimo procese. Vytautas sako, kad Jurbarko ligoninė visada buvo tarp pažangiausią techniką turinčių ligoninių. Net ir tada, kai į ją atvyko dirbti, pagal tuos laikus čia rado naujoviškiausią įrangą – nors rusų gamybos, bet gerai žinomą ir įvertintą. Ir ne tik aparatai tada buvo nauji – 1980 m. pastatytas Jurbarko ligoninės 5 aukštų korpusas sulaukė daug jaunų medikų, kurie buvo pakviesti čia dirbti. Kai kurie, kaip Vytautas, dirba iki šiol ir sunku net įsivaizduoti, kaip be jų išsiverstų ligoninė.

Apie tai plačiau skaitykite artimiausiame „Mūsų laiko“ numeryje.