Jurbarko ligoninė atsidūrė Covid-19 karo lauke – išdygs mobilūs nameliai, ruošiamasi blogiausiam

VšĮ Jurbarko ligoninė nuo spalio 27 d. sustabdė planinių stacionarinių paslaugų ir naujų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dėl nepalankios koronavirusinės infekcijos epidemiologinės situacijos įstaigoje, o nuo spalio 26 d., remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo raštu, VšĮ Jurbarko ligoninėje jau stacionarizuojami vidutinės sunkumo būklės Covid-19 liga sergantys asmenys. Ketvirtadienio dienos duomenimis, specialiai tam skirtame skyriuje stacionarizuojama 15 ligonių.

Tai naujas iššūkis įstaigai, kadangi dalis personalo negali dirbti dėl patvirtinto teigiamo Covid-19 testo arba dėl privalomos saviizoliacijos, ir neturi tokių ligonių gydymo patirties. Buvo ir tokių medikų, kurie išėjo iš darbo, nes dirba dar ir kitose medicinos įstaigose, kurios nenori, kad jų medikai dirbtų ligoninėje, kurioje susiformavo koronaviruso židinys ir gydomi infekuoti ligoniai.  Ypač sunku įstaigos vadovei Rūtai Lukšienei, kurios užduotis – vienu metu suvaldyti infekcijos plitimą, perorganizuoti įstaigą Covid-19 liga sergančių ligonių gydymui, ir sutelkti personalo komandą itin rizikingam sveikatai darbui su Covid-19 sergančiais ligoniais.

Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusiame tarybos posėdyje pasisakiusi R. Lukšienė atvirai dėstė problemas ir situaciją, kokioje dabar atsidūrė ligoninė. „Gyvename ekstremaliai, įtemptai ir nemaloniai dėl visiems suprantamų priežasčių, nes didėja COVID-19 užsikrėtusių darbuotojų skaičius, dėl ko buvo nuspręsta nuo spalio 27 d. stabdyti teikiamas planines paslaugas ir perskirstyti krūvius, kad galėtume teikti kuo saugesnes paslaugas pacientams. Nuo pirmadienio vieną skyrių pasidarėme kovidiniu pagal Kauno klinikų reikalavimus. 40-iai lovų paruoštas deguonies srautas – tam tikslui buvo įsigytas tris kartus galingesnis deguonies generatorius. Iš esmės buvo tiktai kalbama apie deguonies pajėgumą ir deguonies lovas, bet niekas nekalbėjo apie visą infrastruktūrą – apie patalpas, WC zonas, pacientų ir darbuotojų judėjimo srautus. Ir dabar, kai reikia dirbti matome, kad įstaiga visiškai nepritaikyta darbui su infekcinėmis ligomis. Ir apie tai niekas nekalba. Mes turime patys galvoti, dėliotis, kaip ką padaryti,  kur įsirengti papildomas pertvaras greituoju būdu, iš kur gauti kiek įmanoma sandaresnes duris, kad užsitikrinti oro judėjimą ir užkirsti kelią infekcijos plitimui“, – problemas tarybos nariams dėstė vyr. gydytoja.

Kaip paaiškėjo, iššūkių yra daug, o tarp jų svarbiausias – personalo klausimas. Covid-19 virusas nuo rugsėjo pakirto 35 medikus, o kiek dar saviizoliacijoje. Vidaus ligų skyriuje iš 17-os, taip vadinamo vidurinio medicinos personalo, liko tik 3 žmonės. Personalas renkamas iš kitų skyrių.

Visa ligoninės administracija išėjo į karą. „Vyriausioji slaugos administratorė dirba covidiniame skyriuje, pavaduotoja Vaida Lukšienė dirba covidiniame skyriuje. Perskirstėme darbuotojus, kad apsisaugoti nuo infekcijos plitimo ir turėti dar rezervą. Aš pati dirbu su slaugos pacientais 4 aukšte, nes neleidžiame vienam gydytojui  dirbti per du skyrius, kad nesimaišytume ir nemigruotume ir nenešiotume infekcijos. Taigi visa administracija esame pirmose fronto linijose. Šiandien dar turime, kas dirba, o rytoj? Keliame ketvirtą ir trečią aukštą į vieną skyrių, kad vėlgi galėtume taupyti personalą, pajėgas ilgesniam išsilaikymui.  Vakar pratestavom 4 aukšto visus pacientus – visų atsakymai neigiami, bet  vakare jau du buvo su 38 temperatūros, po to temperatūra pakilo dar dviem. Vėl papildomai tiriame. Tai apie ką kalbėti, kaip dar saugotis. Dėvime antro lygio apsaugas, darome viską, kas įmanoma“, – sako R. Lukšienė.

Kad turėtų daugiau patalpų sergantiems, ligoninė pertvarkė priėmimo skyrių, iškėlė laboratoriją kitur, ir taip atrado dar keletą papildomų patalpų atskirti sergančių ir sveikų ligonių srautams. Bet tai ne išeitis. Karščiuojančių pacientų daugėja, priėmimas pavargęs, nes daug testuojamų ligonių. Vienintelė vieta - ligoninė, kur lengviau prieinama pasidaryti testus tiems, kas karščiuoja, nes trumpoji linija 1808  apgulta skambučių, o mobili stotelė –Tauragėje. 

„Įsiruošėme tas kelias patalpas, kur buvo laboratorija, bet jų neužtenka. Kai vasarą ligoniai laukdavo covid-19 atsakymo, juos guldydavome į skyriuose esančias vienutes, nes neturim izoliacinio skyriaus. Kai prasidėjo kovidiniai atvejai, pacientai palatoje izoliuojami po kelis. Kaip juos vienoje palatoje išlaikyti dvi savaites?“, – svarsto medikė, sakydama, kad su šia problema padėtų susitvarkyti moduliniai nameliai.

Todėl Jurbarko ligoninė prašo tarybos skirti iki 60 tūkst. eurų sanitariniams konteineriams įsigyti ir įrengti. Tokie nameliai atsirastų prie Jurbarko ligoninės, taip išplečiant galimybę atskirti ligonių srautus, užtikrinti didesnį priimtų pacientų skaičių. Tarybos nariai svarstė, kad naudingiau būtų tokius namelius nuomoti, ir tai padaryti kuo skubiau. Buvo minčių ir įrengti papildomas patalpas kurioje nors mokykloje ar kitame pastate. Koks sprendimas bebūtų, taryba užtikrino, kad ligoninei skirs papildomai lėšų, kad ji galėtų tęsti darbą ekstremaliomis sąlygomis, sparčiai daugėjant susirgimų skaičiui. Žadėjo susikviesti pokalbiui ir privačių įstaigų medikus, kad šie įsijungtų į bendrą darbą, jei Jurbarko ligoninėje ištiks personalo  stygius.