Jurbarkiečių PRIORITETAI renkantis šildymą – PIGIAI IR PATOGIAI

Prasidėjus metams vyravusios prognozės, kad sąskaitos už 2018 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 20 proc. didesnės, nei už 2017 m. gruodį, nepasitvirtino. „Kauno energijai“ sumažinus šilumos kainą Jurbarko daugiabučių gyventojai didesnes sąskaitas nei pernai gavo dėl didesnio šilumos suvartojimo, bet ne kainos šuolio. Gamtinių dujų kainos padidėjimas taip pat didesnių pokyčių neįnešė, nes centralizuoto šildymo didžiąją dalį sudaro biokuro sąnaudos. Pastarojo kainų kilimo dar laukiama. Jurbarke, kaip ir kituose miestuose, pastebima, kad kaina nebėra lemiamas kriterijus pasirenkant šildymo būdą. Viena dalis visuomenės europėja, kita – sensta, todėl auga poreikis šildymo būdus rinktis ne vien pagal kainą, bet ir pagal patogumą. Laiko ir darbo sąnaudos įsivertinamos pinigine išraiška, ko anksčiau nebuvo.

Daugiabučiai gavo sąskaitas

Pagal iš Jurbarko vartotojų surinktus faktinius duomenis, vidutinės sąskaitos už 2018 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą sukasi apie 50 eurų su PVM mokesčiu už 60 kv.m ploto butą. Lapkričio mėnesį suma už šildymą sudarė apie 36 eurus. Gruodį vidutinis šilumos suvartojimas šildymui Jurbarke sudarė 15,98 kWh/kv.m, kai tuo tarpu lapkritį buvo 11,77 kWh/kv.m.. Tokį padidėjimą, savaime suprantama, lėmė žemesnė vidutinė lauko oro temperatūra, o iš dalies kompensavo 5,77 proc. mažesnė šilumos kaina. 2017 m. gruodį ji sudarė 5,2 ct/kWh be PVM, o 2018 m. gruodį – 4,9 ct/kWh be PVM. Kurie daugiabučiai mokėjo mažiausiai, kurie daugiausiai – skaitykite šiandieninės dienos „Mūsų laiko“ laikraštyje.

Gamtinės dujos pasiekia vis daugiau jurbarkiečių

 Rinkdamiesi, kuo šildys būstus, jurbarkiečiai pageidauja jau ne tik pigaus, bet ir patogaus varianto. Iš čia kaina, kaip minėjome, nebėra tas pagrindinis kriterijus, lemiantis pasirinkimą. Tą tvirtina ir šildymo sistemas įrenginėjančių įmonių, ir ESO atstovai. Pageidavimą jungtis prie vis daugiau gatvių pasiekiančio dujotiekio tinklo pageidauja ir individualių, ir daugiabučių namų, kuriuose nėra centralizuoto šildymo, gyventojai.  

Pagal iš „Lietuvos energijos tiekimo“ gautus skaičiavimus, privačių vartotojų suvartojamų gamtinių dujų kiekis bei sąskaitų dydis labai priklauso ne tik nuo būsto ploto, bet ir nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, gamtinių dujų suvartojimą lemia tai, kokio senumo pastatas, koks jo energetinis naudingumas (efektyvumas), pasirinktas šildymo būdas, katilo efektyvumas, temperatūra šildomose patalpose ir kt. Galutinį gamtinių dujų suvartojimą ir sąskaitų dydį lemia pačių vartotojų įpročiai – vieni mėgsta gyventi vėsiau ir jiems visiškai pakanka, kai kambariuose būna 20 laipsnių oro temperatūra, kitiems priimtina gyventi šilčiau. Pasirinkęs gamtines dujas kaip kuro rūšį, vartotojas turi galimybę autonomiškai ir lanksčiai šildyti namus ir ruošti karštą vandenį bei maistą. 

 „Jeigu vertintume maždaug 2015 metais statyto, ne pačios aukščiausios energetinio naudingumo klasės namą, kurio plotas siekia 150 kvadratinių metrų, gamtinių dujų suvartojimą, tai šių metų gruodžio mėnesį suvartotas gamtinių dujų kiekis nebūtų didesnis nei 300 kubinių metrų. Tuo atveju, jei pastato energinio naudingumo klasė būtų A+, A++, gamtinių dujų suvartojimas būtų kelis kartus mažesnis.  Taigi, 2018 metų gruodžio mėnesio sąskaita tokiam klientui nesiektų 120 eurų, įskaitant tai, kad karštas vanduo ir maistas būtų gaminamas taip pat panaudojus gamtines dujas. Atitinkamai, 100 kvadratinių metrų ploto būstas turėtų suvartoti apie 200 kubinių metrų dujų, o sąskaita neturėtų siekti 80 eurų.“, – „Mūsų laikui“ sako  „Lietuvos energijos tiekimo“ atstovas.Artūras Ketlerius

Jurbarko mieste nutiesta 15 km skirstomojo dujotiekio vamzdyno ir pajungta daugiau nei 60 klientų. Jurbarko priemiesčiuose – maždaug 20 km vamzdynas ir dujas naudoja apie 100 klientų. Gruodžio – sausio mėnesiais turime dar gautas 6 paraiškas individualiems pajungimams,“ – tvirtina ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas.

Visą straipsnį skaitykite „Mūsų laike“