Jurbarkiečiai tiesia ranką sergantiems ONKOLOGINĖMIS ligomis

Nors onkologinėmis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, ši diagnozė neaplenkia ir jaunesnės amžiaus grupės asmenų. Ypač skaudūs nepilnamečius ištinkantys atvejai. Praėjusią savaitę mūsų rajone ši liga nusinešė penkiolikmečio gyvybę. Nors medicina stipriai pažengusi į priekį ir vis daugiau sergančių onkologinėmis ligomis pasveiksta, dėl sunkaus ir ilgo gydymo stipriai pasikeičia sergančiojo gyvenimas, kyla įvairių sunkumų, problemų. Padėti kovoti su liga, palaikyti sergančius kuriamos įvairios asociacijos, palaikymo akcijos. Jurbarkiečiai taip pat aktyviai jungiasi prie onkologiniams ligoniams skirtų gerumo ir atjautos iniciatyvų, taip palengvindami šių žmonių emocinę būseną ir sudėtingą gydymą. 

Į pagalbą – su megztomis kojinėmis ir kepurytėmis Jau dešimtus metus Lietuvoje vykstanti akcija „Spalvotas pavasaris“, kurios metu siuvamos, mezgamos, neriamos kepurytės onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir suaugusiems neaplenkia ir mūsų rajono. Jurbarko r. savivaldybės viešosios bibliotekos Viešvilės, Tamošių, Armeniškių filialai taip pat šios akcijos dalyviai. Į minėtas bibliotekas iki akcijos pabaigos, gegužės 15-osios, buvo suneštos visos megztos dovanos – kojinės, kepurės, riešinės. Besigydantiems chemoterapijų metu dažnai šąla rankos ir kojos, tad visi šie mezginiai labai reikalingi. 

Ir ne tik mezginiai. Tokiems ligoniams labai reikalingas šeimos, artimųjų, galų gale, visuomenės palaikymas. Išgirdus diagnozę – vėžys, žmogui atrodo tarsi žemė slysta iš po kojų.  Reikia brangių vaistų, artimųjų palaikymo, psichologinės pagalbos, tvirtina ir praėjusių metų gruodžio pabaigoje įsteigtos Jurbarko onkologinių ligonių asociacijos „Jola“ įkūrėja Lina Baltrušaitytė. „Dažnas užsidaro į savo „kiautą“, ne mažiau išgyvena ir šeimos nariai, artimieji. Tuo tikslu ir buvo įkurta  asociacija, kurioje onkologiniai ligoniai ir jų artimieji turėtų galimybę vienas su kitu dalintis savo išgyvenimais, patirtimis, padrąsinti vieni kitus, kad gyvenimas su šia diagnoze nesibaigia“, – sako Lina.  

Jai antrina ir kita šios asociacijos narė jurbarkietė Violeta Šeškuvienė. Daugelį metų Jurbarko ligoninės fizioterapijos skyriuje dirbusi Violeta – onkologinė pacientė, todėl supranta, kaip svarbu šalia turėti tokį žmonių ratą, su kuriais gali būti atviras ir suprastas, kurie nežiūri į tave su gailesčiu ir beviltiškumu. „Kai pradedi gydymą, tenka važinėti po įvairias ligonines, tada kažkaip norom nenorom susiduri su įvairia informacija apie organizacijas, jų veiklą, pagalbą. Tik kad išvykus iš gydymo įstaigų tarsi nelieka tos terpės, kur atsiremt. O taip norisi su likimo draugais ir pasišnekučiuoti, ir jų patirtis sužinoti, gydymo būdus, galų gale, kaip gyventi, kad liga nesugrįžtų, paieškoti kažkokių alternatyvų. Griebiesi tada bet kokio šiaudo. Taip ir padedame vieni kitiems“, – sako Violeta, tarpusavio bendravimą prilyginanti terapijai, padedančiai ligoniams sveikti.  

Visą straipsnį skaitykite „Mūsų laike“.