Jurbarkiečiai jau džiaugiasi pirmaisiais grybais

Jurbarkiečiai šią savaitę suskubo džiaugtis rastais pirmaisiais grybais. Vieni juos deda į pintines, kiti gėrisi ir įamžina fotoobjektyvais. Visus vienija ta pati gamta, kurios turtais dalinamės vieni su kitais kaip išmanome. Kai kada – ir tiesiogine prasme. Socialiniuose tinkluose galima atrasti ir dosnumo, ir azarto. Tai siūlosi pavaišinti draugus, tai kviečia palenktyniauti. Gera praktika grybavimo čempionatui, kurį rugpjūčio 28 d. organizuoja Baltraitiškių  bendruomenė. O ar bus ką į krepšius dėti, klausinėjame tų, kuriems po mišką braidžioti – vienas malonumas.

Nijolė Radavičienė: „Rugpjūčio 13 dienos laimikis. Štai pintinė. Grybavau Eržvilko miškuose. Mėgstamiausias receptas –  kepti baravykai svieste su šakeliu konjako ir grietinėle“. Beje, Nijolė, kaip ir dera bitininkams, geros širdies moteriškė. Pakvietusi seilę varvinančius draugus užsukti grybų, žodį tesėjo ir pasidalino. Taip tvirtina tie, kas tą vakarą ragavo Nijolės pririnktų baravykų.

Diana Nalegač: „Į miškus dažnai einam, matom, kad grybų yra, bet daug sukirmijusių. Randame jau ir baravykų. Mūsų vaikai tik voveraites valgo, kitų grybų ne, nepatinka. Smalininkų pusėje voveraičių galima pasirinkti, o baravykų reikia važiuoti į Tauragės miškus. Baravykų indelis pakelėje kainuoja 18 Eur, bet prekiaujančių, pastebėjom, mažai, nes draudžiama pakelėse pardavinėti. Aš dar vis mėlyniauju, specialiai negrybaujame. Jei pamatome grybų, paimam tik sau“.

Laimutė Keterienė: „Grybauju netoli namų, Petkaitinės miške. Grybų pati nevalgau, nors kiti šeimos nariai mėgsta, esu grybavimo „fanė“. Žinau savo vieteles ir bet kaip po miškus nelakstau, išlaukiu kada pradės dygti. Baravykus parodo išdygę „baltukai“ arba raudonosios musmirės. Gŕybai dabar pradėjo dygti gausiai, bet baravykai dar labai sukirmiję, geriau jau rasti raudonikius. Baravykus šaldau, o kitus sūdau arba darau mišrainę su kopūstais ir morkomis žiemai“.

Jūratė Korsakaitė: „Grybavom praėjusį šeštadienį, tai radom nemažai sukirmijusių. Šilbaravykiai, kurių plotelį užėjom – mažučiukai, storiausiais kotais – beveik visi buvo sukirmiję. Su drauge išvažiavom vėlai, miške buvom gal prieš 9-nias, tad didieji baravykai jau buvo „nugriebti“. Tačiau kai mes važiavom namo, o tai buvo  13.30 val., kiti dar tik atvažiavo į tas pačias vietas. Už Jurbarko, spygliuočių miškuose, sako, kad grybų visai nėra. Nors voveruškų pakelėse daug pardavinėja, matyt, turi „savo“ plantacijas“.

Birutė Bartkutė: „Prie vienos zanavykų sodybos įamžinau tikrą šilbaravykių tiltą. Koks grožis! Pirmą kartą toje vietoje tiek daug grybų. Niekas jų nerenka, sodybos teritorija, šalia kelio, bet akis paganyti smagu. Pati grybauju savo žinomose vietelėse, gimtinėje, už Griškabūdžio, Šakių r., Paluobių kaimuko miškuose. Nereikia eiti į gilumą, pačioje pamiškėje, takelis ir šalia jo grybingas 20-30 metrų ruožas. Kasmet ten baravykus renku. Šį sekmadienį zuikbaravykių, rudagalvių, nemažai prisirinkau. Bet va, kotukai jau pakirmiję. O prieš savaitę visi grybai, ir baravykai, sveikutėliai buvo. Dabar sveiki tik didesni, o mažiukai kirmija. Dėl to, kad jaunatis baigiasi, reikės daryti pertrauką. Grybauti, kai vėl apsisuks ratas ir sugrįš jaunatis“.

Saulius Bartminas, gamtininkas: „Viešvilės miškuose dygsta voveruškos, vienas kitas baravykas. Reikia išlaukti rudens, kuomet prasidės sezonas. Mėlynių šiemet buvo mažiau nei vidutiniškai, bruknių irgi, o štai spanguolių daug“.

„Mūsų laiko“ inf.