Jurbarke vykusiuose renginiuose SMURTUI SAKĖME NE

Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Tą dieną visame pasaulyje kasmet pradedama tarptautinė akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Vykstant šiai akcijai Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras, 7-erius metus dirbantis kaip  Specializuotos pagalbos centras, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Jurbarko r. savivaldybe organizavo smurto artimoje aplinkoje tema tarprajoninę konferenciją bei pokalbius/diskusijas „Sakome smurtui – ne“, kuri šiandien paliečia daugelį šeimų. Ypač visuomenei aktuali smurto prieš moteris tema, kadangi kas trečia moteris vienaip ar kitaip yra patyrusi smurtą. Tarptautinė statistika patvirtina, jog 91-95 proc. asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys, todėl tai yra su šia lytimi susijęs smurtas.

Konferencijoje – pranešimų įvairovė

„Sakome smurtui – ne“. Gruodžio 5 d. šis šūkis ne kartą skambėjo Jurbarko  r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Konferencijoje buvo apžvelgta smurto prieš moteris artimoje aplinkoje statistika, priežastys, pasekmės, nuveikti darbai šioje srityje ir ateities perspektyvos.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė moderavo pirmąją konferencijos dalį, kurioje Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro direktorė Nijolė Meilutienė skaitė pranešimą apie lygias moterų ir vyrų galimybes, naujausias tyrimų apie smurtą artimoje aplinkoje įžvalgas pateikė Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjas-konsultantas Mažvydas Karalius, specializuotos pagalbos centrų paskirtis ir veiklą pristatė Šiaulių moterų veiklos inovacijų centro direktorė Salomėja Jasudienė, apie policijos atsaką smurtui kalbėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas, apie psichologinį smurtą – Lietuvos policijos rėmėjų asociacijos narė Justina Jurevičiūtė.

Antrojoje dalyje, kurią moderavo Robertas Jagminas, Jurbarko apylinkės prokuratūros prokurorė Dangira Vidutienė skaitė pranešimą apie nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje teisių gynimą baudžiamajame kodekse, Birutė, Sragauskienė, l. e. p. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigas, pasakojo apie tai, kaip jaučiasi ir ką patiria vaikai šeimoje, kurioje yra smurto apraiškų, Kelmės rajono savižudybių prevencijos įgyvendinimo darbo grupės koordinatorė Irena Sirusienė ir šios darbo grupės koordinatoriaus pavaduotoja Lina Balčiūnienė pristatė nuveiktus darbus ir ateities perspektyvas Kelmės rajono savižudybių prevencijos srityje, apie smurto artimoje aplinkoje sąsajas su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė kristina Miškinienė. Konferencijos pabaigoje vyko temos apibendrinimai ir diskusijos.

Dirba daugiau – uždirba mažiau

Viena iš pagrindinių konferencijos organizatorių,  Nijolė Meilutienė, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro/ specializuotos pagalbos centro direktorė pristatydama pranešimą „Lygios galimybės – pelninga investicija“ kalbėjo apie vis dar šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančius stereotipus, kad „vyras yra medžiotojas, o moteris namų šeimininkė“, kurie laužomi palengva ir dažnai perkeliant tą griovimo procesą ant moters pečių. Norėdamos prisidėti prie bendro namų biudžeto, moterys dirba kartu su vyrais, tačiau uždirba maždaug 15 proc. mažiau nei tą patį darbą atlikdami vyrai, o grįžusios namo tampa namų šeimininkėmis, prailgindamos savo darbo dieną dar keliomis valandomis. Tyrimais nustatyta, kad moteris namų veikloje dirba 2-4 valandomis ilgiau nei sutuoktinis. Atsakomybė už namų ruošą ir vaikų priežiūrą dirbtinai pagal minėtus stereotipus permetamas jai. Paskaičiuota, kad tiek prieš 50 metų, tiek dabar moteris namų ūkio ruošai skiria tiek pat laiko – vadinasi, net ir dirbdama visą darbo dieną ji po darbo ir toliau atlieka „namų šeimininkės“ vaidmenį.

Patiria smurtą ir ne visada jį atpažįsta

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjas – konsultantas Mažvydas Karalius pabrėžia, kad moterys ne tik dirba ilgiau, bet ir patiria šeimoje daugiau smurto nei vyrai. 2017 metų Policijos departamento duomenimis, registruotas 47941 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įtariamieji vyrai sudarė 91 proc., moterys vos 9 proc. Nukentėjusių moterų – 77 proc., vyrų 23. Šie skaičiai rodo, kad moterys patiria daug smurto savo šeimose, ir dažnai yra kaltinamos pačios išprovokavusios tokį sutuoktinio elgesį. Smurtą lemia stereotipai, kad moteris privalo pasirūpinti visais vyro buitiniais ir seksualiniais poreikiais.Smurto atvejų būtų užfiksuota dar daugiau, jei visuomenė gebėtų atpažinti visas smurto rūšis. Dauguma supranta tik vieną – fizinę smurto rūšį. Psichologiniai smurtavimai dar lieka atskirtyje. Kai sutuoktinis trenkia moteriai per veidą, visuomenė jį pasmerkia – fizinis skausmas sąlygoja supratimą, kad tai yra neleistina, tačiau, kai vyras riboja jos laisvalaikio praleidimą, nuolat ją žemina ir įžeidinėja – smurtu laiko tik nedidelė dalis gyventojų. Psichologinis smurtas sunkiai atpažįstamas dar ir dėl tos priežasties, kad turi daug įvairių formų: vertimas elgtis prieš savo valią, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, savivertės menkinimas, manipuliavimas vaikais, jų gerove. Panaši situacija ir su kitomis smurto rūšimis – ekonominių ar seksualiniu. Pirmu atveju vyras piktnaudžiauja daugiau uždirbančio šeimos nario padėtimi, neleidžia sutuoktinei dirbti, neduoda pinigų, kad galėtų įgauti galios ir kontroliuoti moterį. Seksualinio smurto atvejai beveik nutylimi – visuomenėje gaji dogma, kad tenkinti vyro poreikius yra privaloma sutuoktinės pareiga. Statistika rodo, kad viena iš trijų moterų ar mergaičių bent kartą gyvenime patiria smurtą, dažniausiai iš savo partnerio/sutuoktinio.

Nesiryžta nutraukti santykių

Palikti smurtaujančio vyro moteris nesiryžta dėl keleto priežasčių – pirmiausia, baimės patirti dar didesnį smurtą, toliau dėl ekonominių priežasčių ir galiausiai dėl ją supančios aplinkos požiūrio. Smurtą patiriančiai moteriai trūksta palaikymo iš artimos aplinkos ir paskatinimo ieškoti pagalbos – tiek psichologinės, tiek teisinės. Netiesa, kad moterys nenori nutraukti santykių su smurtaujančiu partneriu. Jos tai bando daryti ne vieną kartą, bet sugrįžta kaskart atgal. Nutraukti santykius su smurtautoju dažnai būna pavojinga. Būtent po išsiskyrimo moteris patiria daugiausiai prievartos, grasinimų, šmeižto bei persekiojimų iš savo buvusio partnerio.

Mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, jog šeima kaip institucija yra neliečiama, saugoma, privati. Nepaisant didžiulio smurto artimoje aplinkoje masto, moteriai peršama idėja, jog prieš ją smurtaujama dėl jos pačios kaltės bei ne sugebėjimo tinkamai atlikti žmonos pareigų.  Svarbu viešai kalbėti apie smurto šeimoje atvejus, dinamiką bei požymius ir dėmesį nukreipti nebe į smurto auką, bet į patį smurtautoją. Ne auka, o smurtautojas atsakingas už savo elgesį.

Specializuota pagalba

Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras dirba kaip Specializuotos pagalbos centras, kuris teikia kompleksinę specializuotą pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims Tauragės, Jurbarko ir Kelmės rajonuose. Jei smurtą patyręs asmuo nesikreipė į policiją, bet kreipėsi tiesiai į Specializuotos pagalbos centrą, centro darbuotojai, gavę smurtą patyrusio asmens sutikimą, apie smurto atvejį informuoja policiją, o jei policija gauna pranešimą apie smurto šeimoje atvejį, perduoda minėtam centrui. Gavę iš policijos informaciją ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, centro darbuotojai susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą: konsultuoja sprendžiant su smurtu artimoje aplinkoje susijusius klausimus, tarpininkauja, kad būtų suteikta medicininė pagalba, psichologo, teisininko, laikino apgyvendinimo paslaugos, sudaro veiksmų ir pagalbos priemonių planą. Nukentėjusiems nuo smurto asmenims nedelsiant suteikiama informacija iš policijos apie smurtautojo sulaikymą ir apie taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias saugumą.